Po 15 metų – naujas posūkis „Snoro“ byloje: į Lietuvą pargabentas Antonovas prabilo teisme

Po ilgų metų – naujas etapas „Snoro“ byloje

Viena didžiausių finansinių bylų Lietuvos istorijoje pasiekė naują etapą. Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį pradėjo iš esmės nagrinėti buvusių banko „Snoras“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko apeliacinius skundus. Abu jie siekia panaikinti pernai Vilniaus apygardos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo už akių buvo nuteisti kalėti po 10 metų ir 6 mėnesius.

Į teismo posėdį atvyko gegužę iš Prancūzijos Lietuvai perduotas V. Antonovas. Tuo metu kitas bylos kaltinamasis R. Baranauskas procese nedalyvauja – jis jau apie 15 metų ieškomas tarptautiniu mastu. Generalinės prokuratūros duomenimis, paskutinė žinoma jo buvimo vieta yra Rusija [1].

Apeliacinis teismas nagrinėja ne tik buvusių akcininkų, bet ir kitų byloje nuteistų asmenų pateiktus skundus. V. Antonovas, R. Baranauskas ir kiti kaltinamieji teisiami dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veikiant organizuotoje grupėje bei piktnaudžiavimo tarnyba.

Gynyba prašo išteisinimo arba naujo bylos nagrinėjimo

V. Antonovo advokatai teismui aiškino, kad jų klientui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gynybą. Pasak jų, jis nebuvo tinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį, negalėjo pasirinkti savo gynėjo ir neturėjo galimybės derinti gynybos strategijos sudėtingoje baudžiamojoje byloje.

Apeliacinio teismo teisėja Aušra Bielskė, pristatydama skundo argumentus, pabrėžė, kad pagrindinis V. Antonovo tikslas – panaikinti ankstesnį nuosprendį.

„Reiškiamas pagrindinis reikalavimas priimti išteisinamąjį nuosprendį (…), baudžiamąjį nuosprendį perduoti nagrinėti iš naujo, (…) suteikiant Vladimirui Antonovui tinkamas teises į gynybą“, – teismo posėdyje sakė A. Bielskė.

Gynyba taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino 2008–2011 metų finansų krizės poveikį „Snoro“ veiklai. Pasak advokatų, sprendimai, priimti siekiant stabilizuoti banko finansinę padėtį, buvo nepagrįstai prilyginti tyčiniams nusikalstamiems veiksmams. Be to, abejojama, ar byloje pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, kad kaltinamieji veikė organizuotoje grupėje. Skunde taip pat keliama versija, jog nagrinėjant bylą turėtų būti įvertintas platesnis politinis ir institucinis kontekstas.

Panašios pozicijos laikosi ir R. Baranausko atstovai. Jie teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie padarytus nusikaltimus, o ginčijami pavedimai ir sandoriai buvo atliekami banko interesais bei atitiko įprastą bankinę praktiką.

V. Antonovas nori duoti parodymus, gynėjas kelia klausimą dėl kalinimo sąlygų

Posėdžio metu V. Antonovas paprašė teismo suteikti jam galimybę pirmą kartą šioje byloje pateikti savo parodymus.

„Noriu pasisakyti ir duoti parodymus“, – per vertėją teismui sakė V. Antonovas.

Tokiam prašymui pritarė prokuroras Darius Stankevičius, pabrėžęs, kad iki šiol kaltinamasis procese nedalyvavo, todėl jo apklausa būtų svarbi siekiant visapusiškai įvertinti bylos aplinkybes. Tam neprieštaravo ir banko „Snoras“ interesams atstovaujantys advokatai.

Be bylos esmės, posėdyje buvo sprendžiamas ir V. Antonovo laikymo klausimas. Jo advokatas Aivaras Alimas paprašė teismo perkelti klientą į kitą įkalinimo įstaigą, teigdamas, kad dabartinės laikymo sąlygos Vilniaus kalėjime yra netinkamos.

Iš viso byloje buvo pateikti penki apeliaciniai skundai, tačiau vienas jų vėliau buvo atsiimtas. Toliau nagrinėdamas bylą Apeliacinis teismas vertins tiek gynybos argumentus, tiek pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir byloje surinktus įrodymus.