Po 20 valandos kaunietė „Lidl“ nebegalėjo atsiskaityti grynaisiais: bendrovė pateikė savo versiją

Po 20 valandos – tik atsiskaitymas kortele?

Kaunietė Milda (77 – vardas redakcijai žinomas) po apsilankymo „Lidl“ parduotuvėje liko nemaloniai nustebinta. Po 20 valandos norėjusi už pirkinius atsiskaityti grynaisiais pinigais, ji buvo nukreipta į savitarnos kasas, kuriose tuo metu buvo galima atsiskaityti tik banko kortele. Moteris sako taip ir nesulaukusi galimybės sumokėti grynaisiais, todėl dėl tokios situacijos kreipėsi į prekybos tinklą, prašydama paaiškinti, ar tokia praktika neprieštarauja teisės aktams.

„Šiek tiek po 20 valandos norėjau atsiskaityti įprastoje kasoje grynaisiais pinigais, tačiau darbuotoja pasakė eiti į savitarnos kasas. Jose buvo galima atsiskaityti tik kortele, todėl grynųjų pinigų priimti nebuvo galimybės“, – pasakojo Milda.

Siekdama išsiaiškinti, ar tokia tvarka yra oficiali įmonės politika, moteris kreipėsi į „Lidl Lietuva“ su prašymu pateikti komentarą. Ji teiravosi, ar tam tikru paros metu įprastos kasos gali nebeaptarnauti klientų, norinčių atsiskaityti grynaisiais pinigais, kokiu teisiniu pagrindu remiamasi ir kaip tokiais atvejais užtikrinama vartotojų teisė atsiskaityti grynaisiais. Žemiau pateikiamas iš „Lidl Lietuva“ moteriai atsiųstas atsakymas.

„Lidl“: galimybė atsiskaityti grynaisiais turi būti užtikrinta

Atsakyme „Lidl Lietuva“ pabrėžė, kad tokia situacija nėra įprasta bendrovės praktika.

„Visose „Lidl“ parduotuvėse siekiame užtikrinti, kad kiekvienas pirkėjas galėtų atsiskaityti jam patogiausiu būdu – tiek kortele, tiek grynaisiais pinigais, tiek įprastoje, tiek savitarnos kasoje“, – nurodė bendrovė.

Pasak prekybos tinklo, net jei tam tikru metu prie įprastos kasos nėra darbuotojo, klientui tereikia informuoti parduotuvės komandą apie norą atsiskaityti standartinėje kasoje. Tokiu atveju darbuotojas turėtų nedelsdamas ateiti aptarnauti pirkėjo.

Be to, bendrovė aiškina, kad net ir apsiperkant savitarnos kasoje yra galimybė atsiskaityti grynaisiais.

„Jei klientas naudojasi savitarna, tačiau nori atsiskaityti grynaisiais pinigais, atitinkamą pinigų sumą iš jo paims ir grąžą atiduos parduotuvės darbuotojas, šiuos pinigus įnešdamas į artimiausią įprastą kasą“, – teigiama oficialiame „Lidl Lietuva“ atsakyme.

Praktika ne visada sutampa su taisyklėmis

Bendrovė taip pat atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos ir pažymėjo, kad sieks užtikrinti, jog tokie atvejai ateityje nepasikartotų.

Nors prekybos tinklas tikina, kad klientams visada turi būti sudaryta galimybė atsiskaityti tiek banko kortele, tiek grynaisiais pinigais, Mildos istorija rodo, jog praktikoje tokia tvarka ne visuomet veikia sklandžiai.

Situacija kelia klausimų, ar visi parduotuvių darbuotojai vienodai taiko bendrovės nustatytą aptarnavimo tvarką ir ar klientai visuomet informuojami apie galimybę atsiskaityti grynaisiais net tada, kai įprastos kasos tuo metu nedirba. Nors „Lidl Lietuva“ pabrėžia, kad tokia galimybė turi būti užtikrinta, akivaizdu, jog realiose situacijose pirkėjai ne visada gauna tokią informaciją.

VVTAT: prekybininkai privalo užtikrinti galimybę atsiskaityti už prekes

Tuo tarpu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) yra išaiškinusi, kad prekybininkai gali savarankiškai organizuoti klientų aptarnavimo procesus, tačiau tai negali riboti vartotojų galimybės įsigyti prekes. Vien tai, kad tam tikru parduotuvės darbo metu neveikia įprastos kasos, savaime dar nereiškia vartotojų teisių pažeidimo. Vis dėlto prekybininkas privalo užtikrinti, kad pirkėjai visą darbo laiką turėtų realią galimybę atsiskaityti.

„Vien tai, kad dalį parduotuvės darbo laiko įprastos kasos nedirba, savaime nereiškia vartotojų teisių pažeidimo. Tačiau verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojai visą parduotuvės darbo laiką turėtų realią galimybę atsiskaityti už prekes.“ – aiškino VVTAT.

Tarnyba taip pat pabrėžia, kad prekybininkai privalo atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių, asmenų su negalia ir kitų specialiųjų poreikių turinčių pirkėjų poreikius. Pagalba tokiais atvejais turi būti suteikiama operatyviai ir be papildomų kliūčių, kad vartotojai nepatirtų neproporcingų nepatogumų atsiskaitydami už prekes. Jei pirkėjas mano, kad konkrečioje situacijoje jo teisės buvo pažeistos, jis gali kreiptis į prekybininką, o ginčo neišsprendus – į VVTAT.