Po audros Lietuvoje – įvesta ekstremali situacija: nukentėjo dešimtys tūkstančių hektarų pasėlių

Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją

Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra ūkininkams paliko skaudžių padarinių – išguldyti pasėliai, išvartyti sodai, sutrikęs elektros ir vandens tiekimas, o kai kuriuose ūkiuose prarastas visas derlius ar žuvo tūkstančiai paukščių. Matant vis didėjantį žalos mastą, Vyriausybė trečiadienį nusprendė visos šalies mastu paskelbti ekstremalią situaciją.

Toks sprendimas turėtų atverti daugiau galimybių suteikti pagalbą nuo stichijos nukentėjusiems žemės ūkio subjektams. Daliai ūkininkų audros padariniai gali apsunkinti galimybes vykdyti prisiimtus finansinius ir kitus įsipareigojimus, todėl svarstomi keli paramos mechanizmai [1].

„Pagrindinis tikslas, kad padėtume realiai mūsų žemės ūkio subjektams dėl išskirtinių sąlygų, negalintiems įvykdyti įsipareigojimų, taip pat dėl kreipimosi į Europos Komisiją bei galimybes pasinaudoti valstybės rezervo lėšomis nuostoliams kompensuoti arba sumažinti“, – posėdyje kalbėjo žemės ūkio ministras.

Pirminiai duomenys rodo, kad bene skaudžiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvos ūkiai. Kai kuriose vietovėse audra galėjo pažeisti nuo 30 iki 60 proc. pasėlių, o bendras nukentėjęs plotas gali būti gerokai didesnis nei kelios dešimtys tūkstančių hektarų.

„Pagal tai daroma prielaida, kad galėjo nukentėti apie 56 tūkst. ha ir daugiau pasėlių“, – teigė K. Mažeika.

Žuvo tūkstančiai paukščių, išvartyti sodai

Audros padariniai juntami ne tik augalininkystės sektoriuje. Pirminiais skaičiavimais, pupų augintojų patirti nuostoliai gali siekti apie 150 tūkst. eurų, tačiau tai – tik dalis bendros žalos.

Ypač skaudi situacija susiklostė viename paukštininkystės ūkyje. Nutrūkus elektros energijos tiekimui, ten nugaišo apie 30 tūkst. broilerių, o nuostoliai preliminariai vertinami maždaug 400 tūkst. eurų.

Nemažai žalos patyrė ir sodininkai. Vien Panevėžio rajone, savivaldybės duomenimis, audra galėjo išvartyti ne mažiau kaip 100 hektarų sodų. Tai reiškia ne tik prarastą šių metų derlių, bet kai kuriais atvejais ir ilgalaikes pasekmes ūkiams.

Elektros tiekimo sutrikimai palietė ir gyvulininkystės ūkius. Kai kur kilo problemų dėl vandens tiekimo, fermų ventiliacijos, pašarų saugojimo bei produkcijos šaldymo. Apie didelius nuostolius pranešė ir grybų augintojai – kai kuriuose ūkiuose dėl elektros nebuvimo buvo prarastas visas derlius.

Tikrasis žalos mastas dar neaiškus

Galutinį audros padarytos žalos mastą įvertinti kol kas sudėtinga. Kai kuriuose regionuose vis dar fiksuojami ryšio, interneto ir kitų komunikacijų sutrikimai, todėl informacija apie nukentėjusius ūkius institucijas pasiekia palaipsniui.

Tai reiškia, kad dabartiniai skaičiai dar gali keistis, o tikrieji nuostoliai gali būti didesni nei šiuo metu skelbiama. Kiekvieną kartą atkūrus ryšį atskirose teritorijose, gaunama naujų duomenų apie sugadintą infrastruktūrą, pasėlius ar kitą ūkių turtą.

Iki Vyriausybės sprendimo ekstremalią situaciją jau buvo paskelbusios keturios savivaldybės, tačiau audros padariniai registruojami ir kituose šalies rajonuose. Dėl plataus stichijos masto nuspręsta situaciją vertinti kaip visos valstybės problemą, o galutiniai žalos dydžiai paaiškės surinkus duomenis iš visų nukentėjusių vietovių.