Po avarijos Panevėžyje jau sudarinėja užtvankų „mirtininkių“ sąrašą

Neskuba kaltinti užtvankų

Antradienį Panevėžio „Ekrano“ gamyklos tvenkinyje įvykus užtvankos avarijai ir dėl to paskelbus ekstremaliąją situaciją, mokslininkai jau teigia, kad ši situacija galėjo baigtis ir blogiau. O štai šiai dienai nieko katastrofiško esą čia nėra ir, tikėtina, kad nebuvo padaryta žalos gyvajai aplinkai. Tačiau nepaisant to, jau pranešama ir apie ruošiamą užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kurį jau pildo ir žinomos užtvankos, o jų savininkai, nusprendus jas demontuoti, esą gali prašyti ir solidžių kompensacijų. O štai Panevėžio savivaldybė dėl kapitalinio užtvankos remonto jau ketina kreiptis ir į Vyriausybę, mat išlaidos gali siekti ir milijonus.

Komentuodamas susidariusią situaciją, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys, teigia jos pernelyg nesureikšminantis. Jo teigimu, baisios tragedijos čia neįvyko, o galėjo būti ir blogiau.

„Išbėgęs iš tvenkinio vanduo Nevėžyje, žemiau užtvankos Panevėžyje pakilo apie porą metrų ir nepadarė žymesnės žalos. Tvenkinyje vanduo staigiai nukrito apie 1,5 m, tačiau taip pat neturėjo reikšmingai pakenkti žmogaus ar gyvajai aplinkai“, – teigė P. Punys [1].

Mokslininkas pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 užtvankų su privačiomis hidroelektrinėmis ir, nepaisant to, kad jos yra prižiūrimos, nelaimių čia taip pat nutinka. Jo teigimu, kaip taisyklė, neprižiūrimos ir blogos būklės dažniausiai būna neturinčios tikro savo šeimininko, neprivačios užtvankos.

Visgi, užtvankų taip pat esą negalima kaltinti dėl prastėjančios upių ekologinės būklės, mat ši prastėja labiausiai dėl išsklaidytos ir nevaldomos taršos. Puikus to pavyzdys – Kuršių marios, kuriose nėra jokios užtvankos, tačiau į jas sukeliauja visi teršalai. Vandens kokybė yra prasta, blogas kvapas, dumbliai, dažnai esą krinta žuvys [1] Situaciją kiek švelnina tik šalies tvenkiniai, kurie savo dubenyje akumuliuoja teršalus.

Pasekmės Kaunui būtų grėsmingesnės

Kita vertus, avarija Panevėžyje galbūt paskatins didesnį dėmesį sutelkti ir į Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinę, mat jos potvynių vandens pertekliaus pralaidų uždorių konstrukcija yra tokia pati kaip ir Panevėžio „Ekrano“ tvenkinio. P. Punys primena, kad panaši nelaimė Kaune jau yra įvykusi prieš penkerius metus Mūšos upės Dvariukų HE užtvankoje su tos pačios konstrukcijos uždoriais. Visgi, jei avarija pasikartotų, galimos pasekmės Kaunui būtų kur kas skausmingesnės nei Panevėžiui.

Tačiau Aplinkos ministerijos užsakymu šiuo metu VDU ŽŪA tyrimus atliekantys mokslininkai su partneriais jau sudarinėja užtvankų „mirtininkių“ sąrašą detaliai vertinant apie 200 užtvankų, esančių svarbiose migruojančioms žuvims upėse.

Skelbiama, kad atliekant šią studiją, upės yra reitinguojamos nuo geriausios iki blogiausios visais galimais pjūviais, taip pat numatomi užtvankų demontavimo scenarijai, o 15-ai iš jų teikiami net demontavimų projektiniai pasiūlymai [1].

Paskelbta ekstremali situacija

Tuo tarpu dėl įvykusios avarijos Panevėžio savivaldybė antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją, nepaisant to, kad vandens tėkmė jau sustabdyta, tačiau problema esą taip ir liko neišspręsta [2]. Kaip patikino Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas, ekstremalioji situacija galios tol, kol nebekils pavojus, tačiau artimiausiu metu išliks.

VĮ „Upių atkūrimo centras“ aplinkosaugos ekspertė Karolina Gurjazkaitė neslėpė, kad neprižiūrimos užtvankos yra it „tiksinti bomba“, o tą parodo ir tai, jog Panevėžio „Ekrano“ avarija šiais metais - jau ketvirtoji, mat griuvo ir Adakavo, Palapojės ir Spiečiūnų užtvankos [2].

Pasak centro, Panevėžio „Ekrano“ užtvanka buvo palikta likimo valiai sugriūti, mat pati gamykla nebeveikia jau nuo 2006 metų.

Situaciją komentavo ir pats aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Tiesa, jo teigimu, už užtvankų būklę yra atsakingos pačios savivaldybės [3].

Planuoja kapitalinį remontą

Pati Panevėžio savivaldybė pareiškė ketinanti kapitaliai remontuoti „Ekrano“ užtvanką. Tiesa, greito rezultato nesitikima, mat, kaip patikino V. Jakštas, kalbama ne apie remontui reikalingus šimtus tūkstančius, bet apie milijonus eurų [4]. Dėl šios priežasties finansinės paramos esą bus kreipiamasi į Vyriausybę.

Kaip teigė V. Jakštas, užtruks ir kapitalinio remonto pradžia, kadangi visų pirma reiks parengti naują projektą pagal tai, kokio masto avarija įvyko ir kokio dydžio kapitalinis remontas yra reikalingas.

Planuojama, kad jau šiandien bus nuimamas ir sulaužytas užtvankos skydas, dėl kurio į Nevėžį nevaldomai plūdo vanduo. Kaip tvirtino Panevėžio vicemeras, procedūra bus sudėtinga, o viską reikės daryti labai atsargiai, kad vėl neįvyktų avarija. Pasak jo, skydus reikia keisti abudu, nes, nors ir antrasis yra sveikas, nėra garantijos, kad tokiu išliks ir rytoj.