Po brandos egzaminų pasipylė ir juos laikiusių mokinių apeliacijos: daugiausia – matematikos

Matematikos egzamino rezultatai – tarp labiausiai ginčijamų

Šių metų abiturientai pateikė 710 apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų. Daugiausia nepasitenkinimo sulaukė išplėstinis matematikos egzaminas – net 229 mokiniai nusprendė ginčyti įvertinimus. Bendrojo kurso matematikos egzaminas taip pat sulaukė dėmesio – pateiktos 83 apeliacijos.

Apeliacijas moksleiviai galėjo teikti dviem etapais – liepos 10–11 ir 15–16 dienomis. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, tai sudaro 0,75 proc. visų egzaminų laikymo atvejų. Nors apeliacijų skaičius nežymiai sumažėjo, palyginus su praėjusiais metais (2024 m. jų buvo 804), tam tikrų dalykų rezultatų ginčijimai parodė ryškesnes tendencijas [1].

Pavyzdžiui, apeliacijų dėl lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio egzamino šiemet buvo gerokai mažiau – 187, kai pernai jų skaičius siekė net 478. Tuo metu dėl anglų kalbos rezultatų pateiktos 72 apeliacijos (2024 m. – 50).

Tyliausiais šiemet išliko informatikos, prancūzų ir vokiečių kalbos bei naująjį filosofijos egzaminus laikę mokiniai. Informatikos rezultatus ginčijo vos 3 mokiniai (pernai – 16), o dėl minėtų užsienio kalbų bei filosofijos – nė viena apeliacija nebuvo pateikta.

Brandos egzaminų drama: prokuratūra susidomėjo papildomais taškais

Staigus sprendimas pridėti po 10 taškų prie visų šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatų (išskyrus lietuvių kalbą ir literatūrą) įaudrino visuomenę – dabar situaciją vertins prokurorai [2].

Po susitikimo su valstybės kontroliere Irena Segalovičiene, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokurorams patikrinti, ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) veiksmai neprieštarauja egzaminų vertinimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams. Tikrinama, ar verta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Sprendimas pridėti papildomų taškų abiturientams buvo aiškinamas siekiu padėti maždaug 4 tūkstančiams mokinių išlaikyti matematikos egzaminą – kuris nuo 2024 m. tapo būtinas stojant į universitetus. Ministrė Raminta Popovienė teigė, kad be šio žingsnio daugelis neturėtų galimybių siekti aukštojo išsilavinimo.

Vis dėlto, ši „pagalbos ranka“ sukėlė nemenką audrą: kritikai kalba apie egzaminų rezultatų iškraipymą ir gerai besimokančiųjų diskriminavimą. Jų nuomone, tokie sprendimai pakerta pasitikėjimą visos vertinimo sistemos skaidrumu.

Nors prokuratūros tyrimas neturės įtakos šiuo metu vykstančiam priėmimui į aukštąsias mokyklas, jis laikomas svarbiu žingsniu užtikrinant aiškesnę ir skaidresnę brandos egzaminų tvarką ateityje.

Paskelbti paskutiniai brandos egzaminų rezultatai

Praėjusią savaitę Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė paskutinių pagrindinės sesijos brandos egzaminų rezultatus – tai anglų, vokiečių, prancūzų kalbų, chemijos, fizikos, informatikos bei tautinių mažumų gimtosios kalbos egzaminai [3].

Prie daugumos rezultatų pridėta po 10 taškų, išskyrus tautinių mažumų kalbas. Informatiką šiemet laikė rekordiškai daug – 3942 kandidatai. Net 99,7 proc. išlaikė, o 17 proc. surinko šimtuką. Aukšti pasiekimai fiksuoti ir chemijoje bei fizikoje.

Anglų kalbos egzaminą laikė beveik 18 tūkst. mokinių – 96,5 proc. jį išlaikė, o 13,6 proc. gavo šimtuką. Vokiečių kalbą laikė 21 kandidatas, visi išlaikė, 8 – su šimtuku. Prancūzų kalbą rinkosi 9 mokiniai, trys pasiekė aukščiausią įvertinimą. Tautinių mažumų egzaminuose aukščiausi rezultatai fiksuoti tarp baltarusių (100 proc. išlaikė), rusų (96,9 proc.) ir lenkų (95,9 proc.).

Rezultatus galima pasitikrinti internetu. Nepatenkinti įvertinimu mokiniai per dvi darbo dienas gali teikti apeliacijas. Po peržiūros pažymys gali nesikeisti, didėti arba mažėti. Apeliacijos bus išnagrinėtos iki liepos 25 d.

Iš esmės, pasak NŠA, egzaminų vidurkiai rodo gerą mokinių pasirengimą – aukščiausi pasiekti prancūzų (82,9), vokiečių (78,1), anglų (73) ir informatikos (70,4) egzaminuose.

Staigus šimtukininkų bumas sukėlė ant kojų visuomenę

Šių metų brandos egzaminų rezultatai sukėlė didžiulį ažiotažą – Švietimo ministerijai automatiškai pridėjus papildomus taškus visiems abiturientams (išskyrus lietuvių kalbos egzaminą), kilo viešas pasipiktinimas.

Sprendimas motyvuotas tuo, kad valstybinio matematikos egzamino neišlaikė trečdalis mokinių, o B lygio – net 60 proc. Kritikai teigia, jog tai ne sprendimas, o švietimo sistemos kompromitavimas: dalis mokinių iš neišlaikiusiųjų pavirto šimtukininkais. Prie Vyriausybės surengti protestai, o opozicija siūlo kreiptis į teismus dėl pažeistų lūkesčių.

Ministrė E. Popovienė dėl tokios situacijos kaltina buvusią valdžią už padidintą išlaikymo kartelę, o konservatoriai atmeta kaltinimus ir ragina ministrę prisiimti atsakomybę. Tuo metu pasekmės jau matomos: biologijos šimtukų skaičius išaugo keturis kartus, istorijos – nuo 15 iki 614.

Kol stojimai į aukštąsias mokyklas vyksta, ministerija žada „kuo greičiau“ ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti stropiausius mokinius ir atkurti pasitikėjimą sistema.