Po ilgų ginčų – istorinis sprendimas: visoje ES įsigaliojo Migracijos paktas

Po ilgų diskusijų – naujas migracijos politikos etapas

Po daugelį metų trukusių politinių ginčų ir sudėtingų derybų Europos Sąjunga žengė vieną reikšmingiausių žingsnių migracijos politikos srityje per pastarąjį dešimtmetį. Nuo penktadienio, birželio 12-osios, visose ES valstybėse narėse pradėtas taikyti Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo iš esmės pertvarkoma iki šiol galiojusi migracijos ir prieglobsčio sistema.

Naujosios taisyklės apima griežtesnę išorės sienų kontrolę, spartesnes prieglobsčio procedūras, bendrus priėmimo standartus ir naują solidarumo mechanizmą tarp valstybių narių. Europos Komisija teigia, kad tai pirmasis bandymas sukurti visapusišką ES migracijos valdymo sistemą, apimančią tiek sienų apsaugą, tiek atsakomybės pasidalijimą [1].

„Migracija – tai Europos masto uždavinys, kuris ir sprendžiamas turi būti Europos mastu. Veiksmingai, sąžiningai ir ryžtingai. Būtent to siekiama Migracijos ir prieglobsčio paktu – užtikrinti saugesnes išorės sienas, valstybių narių solidarumą ir veiksmingesnes prieglobsčio bei grąžinimo procedūras.

Be to, siekdami drauge šalinti pagrindines migracijos priežastis, toliau stipriname ryšius su partneriais visame pasaulyje.“ – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Griežtesnės procedūros ir didesnis dėmesys sienų apsaugai

Vienas svarbiausių pakto elementų – nauja privaloma visų neteisėtai ES išorės sienas kertančių asmenų registravimo ir saugumo tikrinimo tvarka. Taip pat numatytos paspartintos pasienio procedūros tiems asmenims, kuriems, pagal pirminį vertinimą, tarptautinė apsauga greičiausiai nepriklauso, kurie kelia grėsmę saugumui arba pateikia klaidinančią informaciją institucijoms.

Pakto nuostatos taip pat numato trumpesnius prieglobsčio prašymų nagrinėjimo terminus, griežtesnes taisykles dėl pakartotinių ar nepagrįstų prašymų bei priemones, skirtas mažinti antrinį migrantų judėjimą tarp ES valstybių.

„Po daugelį metų trukusio intensyvaus darbo dabar turime tvirtą ir subalansuotą migracijos valdymo ES sistemą. Migracijos ir prieglobsčio paktu stiprinama mūsų išorės sienų apsauga, nustatomos spartesnės ir veiksmingesnės prieglobsčio procedūros ir užtikrinama tinkama solidarumo ir atsakomybės pusiausvyra.“ – teigė už technologinį suverenumą, saugumą ir demokratiją atsakinga Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.

Siekis suderinti atsakomybę ir solidarumą

Naujajame pakte įtvirtintas nuolatinis solidarumo mechanizmas, pagal kurį ES valstybės narės turės prisidėti prie bendrų migracijos valdymo pastangų. Kartu palikta galimybė kiekvienai šaliai pasirinkti jai tinkamiausią indėlio formą, atsižvelgiant į nacionalinę situaciją.

Dokumente taip pat nustatytos aiškesnės taisyklės, kuri valstybė narė atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, bei numatytos spartesnės procedūros prieglobsčio prašytojams perduoti atsakingoms šalims. Be to, numatytas nepriklausomas stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti pagrindinių teisių laikymąsi pasienio ir prieglobsčio procedūrų metu.

Europos Komisijos duomenimis, neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius šiuo metu yra 55 proc. mažesnis nei prieš dvejus metus.

Artimiausiais mėnesiais ES valstybės narės, padedamos Europos Komisijos ir ES agentūrų, tęs naujų taisyklių įgyvendinimą ir procedūrų pritaikymą praktikoje. Kartu bus stiprinamas bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais bei tęsiamos iniciatyvos, skirtos tiek migracijos srautų valdymui, tiek Europos ekonomikai reikalingų specialistų pritraukimui.

NVO ragina Lietuvą, Latviją ir Lenkiją atsisakyti automatinio migrantų apgręžimo

Tuo tarpu Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nevyriausybinės organizacijos, įsigaliojus ES Migracijos ir prieglobsčio paktui, paragino šias valstybes peržiūrėti migrantų apgręžimo praktiką pasienyje su Baltarusija [2].

Organizacijų teigimu, naujųjų ES taisyklių įgyvendinimas turi visiškai atitikti žmogaus teisių standartus ir tarptautinę teisę, o kolektyviniai migrantų atstūmimai, nevertinant individualių aplinkybių ir nesuteikiant galimybės prašyti prieglobsčio, kelia abejonių dėl suderinamumo su naująja ES migracijos sistema.

NVO taip pat ragina užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą visais migracijos procedūrų etapais – nuo prieglobsčio nagrinėjimo iki sulaikymo ir grąžinimo. Jos pabrėžia, kad sulaikymas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, nelydimiems nepilnamečiams būtina nedelsiant skirti atstovus, o nepriklausomi stebėtojai turėtų turėti galimybę dirbti pasienyje ir migrantų apgyvendinimo vietose.

Organizacijos taip pat akcentuoja teisės į teisinę pagalbą ir darbą svarbą, ypač tais atvejais, kai asmenų neįmanoma grąžinti į jų kilmės šalis.