Po Lietuvos sienos uždarymo – Baltarusija uždraudė Lietuvos ir Lenkijos sunkvežimius

Lietuva sugriežtino sienų kontrolę dėl saugumo ir sankcijų režimo: Baltarusija smogia atgal

2024 metų vasarą Lietuva ėmėsi griežtų priemonių prieš Baltarusijos režimą, siekdama sustabdyti sankcijų apėjimą ir mažinti saugumo grėsmes prie rytinės Europos Sąjungos sienos. Nuo rugpjūčio 16 dienos įsigaliojo draudimas įvažiuoti į Lietuvą keleiviniams automobiliams su Baltarusijos registracijos numeriais, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso.

Pagal Lietuvos muitinės nustatytą tvarką, tokie automobiliai gali būti ES teritorijoje iki 2025 metų sausio 18 dienos. Po šios datos transporto priemonės privalės būti išvežtos arba perregistruotos, priešingu atveju gresia baudos ir konfiskacija [1].

Išimtys taikomos tik diplomatiniam, humanitariniam transportui ir asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, kurie gali naudoti automobilį ne ilgiau kaip pusę metų.

Kartu su automobilių draudimu Vyriausybė nusprendė laikinai uždaryti paskutinius veikiančius pasienio punktus su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų. Šalčininkų postas sustabdytas visiškai, o Medininkų veikla palikta tik Lietuvos piliečiams ir transportui, kuriam taikomos išimtys.

Sprendimą lėmė nelegalių migrantų srautai ir provokacijos iš Baltarusijos pusės, tarp jų – kontrabandinių oro balionų skrydžiai, ne kartą sutrikdę oro eismą Vilniaus oro uoste.

Lukašenkos atsakas: draudimas Lietuvos ir Lenkijos vilkikams važiuoti per Baltarusiją

Neilgai trukus po šių sprendimų Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pasirašė dekretą, uždraudžiantį Lietuvos ir Lenkijos vilkikams, priekaboms bei traktoriams judėti Baltarusijos teritorijoje.

Draudimas taip pat apima Lenkijoje registruotus lengvuosius automobilius, vykdančius tarptautinius pervežimus pagal važtaraščius. Apribojimai galios iki 2027 metų pabaigos. Šis sprendimas laikomas tiesiogine atsakomąja priemone į Lietuvos ir Lenkijos veiksmus bei įsigaliojusias Europos Sąjungos sankcijas Minskui [2].

Pasak analitikų, tai smogs transporto įmonėms, kurios iki šiol gabeno prekes iš Kinijos į Europą per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas. Daug jų registruota Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o jose dirba vairuotojai iš Ukrainos, Sakartvelo bei Centrinės Azijos.

Vežėjai skaičiuoja nuostolius, o Lietuva kalba apie naują logistikos krizę

Lietuvos transporto sektorius šią situaciją vadina viena sudėtingiausių per pastarąjį dešimtmetį. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad dalis Lietuvos vilkikų vis dar įstrigę Baltarusijoje, nes negali grįžti per uždarytus pasienio punktus. Jo teigimu, problema palies ne tik vežėjus, bet ir visą prekybos tinklą tarp Lietuvos ir Azijos šalių.

Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas Olegas Tarasovas perspėja, kad užsitęsus krizei Lietuvos vežėjai gali prarasti iki milijardo eurų pajamų per metus. Jis pažymi, kad užsienio įmonės jau perima dalį krovinių, o mūsų transporto įmonės praranda pozicijas rinkoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba tikina, kad Lietuvos piliečiai ir leidimus gyventi turintys vairuotojai į šalį įleidžiami, tačiau eismas per Medininkų punktą lieka labai ribotas. Pasak tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, pasieniečiai įleidžia visus, kurie atitinka Vyriausybės nustatytas sąlygas, tačiau vilkikų grįžimas vyksta lėtai.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie septynis tūkstančius vežėjų įmonių, valdančių daugiau nei 40 tūkstančių vilkikų. Transporto sektorius sudaro apie šešis procentus šalies bendrojo vidaus produkto ir kasmet sumoka per pusantro milijardo eurų mokesčių.

Todėl užsitęsęs pasienio konfliktas jau kelia grėsmę ne tik įmonėms, bet ir visai šalies ekonomikai. Vien pirmadienį 12 val. pasienio punkte Šalčininkai–Benekainys iš Baltarusijos pusės laukė daugiau nei 460, o Medininkų–Kamenyj Log – daugiau nei 800 vilkikų.

Analitikai įspėja, kad rytinis prekybos koridorius, jungęs Europą su Kinija per Baltarusiją, faktiškai žlugo, o Lietuvos ir Lenkijos vežėjai priversti ieškoti naujų maršrutų per Ukrainą, Latviją ar jūrų kelius. Jei politinė įtampa neslūgs, tai gali tapti ilgalaikiu išbandymu visai Europos logistikos grandinei.