Po metų įtampos – staigus atšilimas: Londonas ir Pekinas vėl kalba apie „strateginę partnerystę“

Starmeris susitiko su Xi: nuo griežtos kritikos iki kalbų apie „brandžius santykius“

Dar visai neseniai Kinija Londone buvo minima beveik vien neigiamame kontekste. Buvo kalbama apie Honkongą, nacionalinį saugumą, šnipinėjimą ir grėsmes. Tačiau šią savaitę tonas pastebimai pasikeitė. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris Pekine susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir paragino stiprinti strateginę partnerystę.

Tai pirmasis tokio lygio britų lyderio vizitas Kinijoje per aštuonerius metus. Susitikimas vyko Didžiojoje tautos salėje ir truko apie 80 minučių, dvigubai ilgiau nei planuota. Abi pusės kalbėjo apie „dialogą“, „bendradarbiavimą“ ir „ilgalaikius interesus“.

Prieš vizitą K. Starmeris sakė, kad verslas su Kinija yra pragmatiškas pasirinkimas. Jis kalbėjo apie „brandžius santykius“ su antra pagal dydį pasaulio ekonomika. Pekine jis pakartojo, kad Londonas nori nuoseklių ir ilgalaikių ryšių, net jei kai kuriose srityse nuomonės išsiskiria. [1]

Xi Jinpingas taip pat pasirinko santūrų, bet pozityvų toną. Jis pripažino, kad santykiai patyrė „vingių ir posūkių“, tačiau pabrėžė, jog dialogas esą yra neišvengiamas.

Globali realybė keičiasi, o kartu keičiasi ir Vakarų tonas Kinijos atžvilgiu

Pastaraisiais metais Vakarų sostinėse Kinija dažnai buvo vaizduojama kaip problema. Tačiau pasaulinė aplinka keičiasi. Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus, prioritetai pasislinko, o senos formulės pradėjo braškėti.

K. Starmerio vizitas vyksta tuo metu, kai santykiai tarp Londono ir Vašingtono nėra patys šilčiausi. Trumpo administracija atvirai spaudžia sąjungininkus prekybos klausimais, kelia tarifus ir ragina kiekvieną šalį labiau galvoti apie savo interesus. Tokiose aplinkybėse Kinija daugeliui Vakarų valstybių vėl tampa svarbiu ekonominiu partneriu.

Tai ne tik britų istorija. Pastaruoju metu į Pekiną vyko ir kitų JAV sąjungininkių vadovai – Kanados, Pietų Korėjos, Suomijos. Visi jie kalba apie „balansą“, „dialogą“ ir „ekonominį bendradarbiavimą“. [2]

Oficialiai Kinija ir toliau kritikuojama dėl žmogaus teisių ir saugumo klausimų. Tačiau praktikoje vis dažniau pabrėžiama, kad prekyba, investicijos ir stabilūs santykiai yra „nacionalinis interesas“. Tai pripažino ir pats Starmeris, sakydamas, kad nuoseklūs ryšiai su Kinija yra svarbūs Britanijai.

Simboliška, kad kartu su premjeru į Kiniją atvyko beveik 50 britų verslo ir kultūros organizacijų atstovų. Tarp jų – HSBC, „British Airways“, „AstraZeneca“ ir GSK. Londono akimis, Kinija išlieka viena svarbiausių prekybos partnerių.

Kai „blogas“ partneris tampa reikalingu partneriu

Dar prieš kelerius metus Londone Kinijos atžvilgiu vyravo griežta laikysena. Buvo kalbama apie saugumo rizikas, šnipinėjimą ir politinį spaudimą. Dabar gi tie patys ryšiai apibūdinami kaip „geri“ ir „stiprūs“.

Po susitikimo Starmeris teigė, kad pasiekta pažanga dėl škotiško viskio tarifų ir bevizio režimo britų keliautojams. Taip pat sutarta bendradarbiauti sprendžiant nelegalią migraciją per Lamanšo sąsiaurį. Pagal susitarimą Kinija padės riboti mažų valčių variklių patekimą į nusikalstamų grupių rankas.

Xi savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad geri sprendimai ne visada būna lengvi. Tačiau, jo žodžiais, lyderiai turi eiti į priekį, jei tai atitinka tautos interesus.

Visa ši istorija rodo platesnę tendenciją. Kinija, kuri ilgą laiką buvo vaizduojama kaip pagrindinis iššūkis Vakarams, dabar vėl tampa svarbia stabilumo ir augimo dalimi. Ne dėl pasikeitusių vertybių, o dėl pasikeitusios realybės.

D. Trumpo administracija atvirai sako, kad kiekviena šalis turi pirmiausia galvoti apie save. Europa, regis, šią pamoką pamažu perima. Kai pasaulis tampa labiau nenuspėjamas, seni „blogiečiai“ staiga tampa būtinais partneriais.