Po Palucko pasitraukimo – koalicijos persiskirstymas ir nežinia ministerijose

Po Palucko pasitraukimo – politinė suiruitė ministerijose

Po pirmadienio rytą netikėtai įvykusio premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo Lietuvos politinė scena atsidūrė nežinioje. Socialdemokratų lyderis, sulaukęs vis daugiau klausimų dėl savo praeities ir ryšių su verslu, pasitraukė, palikdamas po savęs ne tik suirutę, bet ir erdvės naujoms politinėms intrigoms. Jo vadovautas Ministrų kabinetas jau atsistatydinęs, o partija žada trečiadienį pristatyti kandidatą, kuris perims vadeles ir bandys suvaldyti susiklosčiusią situaciją.

Tuo tarpu valdančiosios koalicijos partneriai nesiilsi. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis pripažįsta, kad tokia permainų akimirka gali būti palanki jo partijai [1].

Politikas neslepia noro peržiūrėti ne tik savo deleguotų ministrų pavardes, bet ir tai, kokias ministerijas „aušriečiai“ valdys ateityje. Pasak Žemaitaičio, naujo premjero atėjimas gali reikšti ir koalicijos žemėlapio pertvarką – ministerijų perskirstymą, prioritetų keitimą, galbūt net mainus tarp partijų.

„Tikrai noro yra, bet pirmiausia reikia sulaukti, kol viskas praeis“, – sako jis, ragindamas nekurti skubotų scenarijų, kol neaišku, kas taps naujuoju Vyriausybės vadovu.

Grius ir visas valdančiosios daugumos žemėlapis?

Kol kas „Nemuno aušra“ kontroliuoja aplinkos, teisingumo ir žemės ūkio ministerijas, tačiau Žemaitaitis užsimena apie galimus pokyčius partijos tarybos posėdyje, kuris numatytas rugsėjį.

Politikas jau spėjo aptarti situaciją su laikinuoju socialdemokratų pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, vienu iš favoritų į premjero postą. „Tai natūralu – esame koalicijos partneriai, todėl bendrauju su vienu iš kandidatų“, – tvirtina parlamentaras.

Vis dėlto koalicijos ateitis taip pat lieka neaiški. Demokratų atstovai signalizuoja, kad jiems gali būti sunku vėl bendradarbiauti su „Nemuno aušra“, todėl artimiausios savaitės gali nulemti visą valdančiosios daugumos likimą. Kol kas ši trijų partijų sąjunga – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – Seime turi 86 balsus, tačiau politinės kortos greitai gali būti sumaišytos iš naujo.

Dabartinis Ministrų kabinetas dirbs iki kol bus paskirtas naujasis premjeras

Tuo tarpu Lietuvoje griūva devynioliktoji Vyriausybė – Paluckui pranešus apie atsistatydinimą, kartu traukiasi ir visas ministrų kabinetas. Neeilinis posėdis surengtas pirmadienio rytą, o jau šiandien prezidentui bus įteiktas oficialus pranešimas. Pagal Konstituciją, pasitraukus premjerui, ministrai lieka eiti pareigas laikinai, kol bus paskirtas naujas vadovas [2].

Šis politinis sprendimas susijęs su dviem teisėsaugos pradėtais ikiteisminiais tyrimais dėl Palucko verslo ir vis didėjančiu spaudimu dėl praeities aplinkybių. Prezidentas Gitanas Nausėda turės priimti atsistatydinimą, pavesti ministrams laikinai dirbti ir per 15 dienų pateikti Seimui naujo premjero kandidatūrą. Naująją Vyriausybę siūlys socialdemokratai, kurie trečiadienį spręs dėl savo kandidato.

Žemaitaitis neatmeta galimybės trauktis į opoziciją

O štai dar praėjusią savaitę R. Žemaitaitis atviravo, kad atsistatydinus Paluckui, mažumos Vyriausybės scenarijus yra realus ir jo neatmeta. „Aušriečių“ lyderis pabrėžė, kad, jei naujasis ministras pirmininkas neįsiklausys į jų lūkesčius, partija gali pasitraukti iš valdančiosios koalicijos ir pereiti į opoziciją. Tai – vieninga frakcijos pozicija, kurią jis aptarė kartu su savo kolegomis [3].

Be to, Žemaitaitis neatmeta galimybės tęsti bendradarbiavimą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, tačiau kategoriškai atsisako bet kokių derybų su konservatoriais ir liberalais. Jo teigimu, bet kokia partnerystė turi būti paremta aiškiais programiniais susitarimais, o jei šie bus ignoruojami, „Nemuno aušra“ pasirinks opozicijos kelią.