Po povandeninio sprogimo eismas per Krymo Kerčės tiltą atnaujintas per kelias valandas

Po povandeninio sprogimo Kerčės tiltas vėl atvertas eismui

Eismas per Krymą su Rusija jungiantį Kerčės tiltą buvo atnaujintas vos po kelių valandų nuo Ukrainos paskelbto povandeninio sprogimo. Sprogimas įvyko anksti ryte ir, pasak Ukrainos saugumo tarnybos (SBU), buvo ilgai planuotos operacijos rezultatas [1].

Rusija kol kas oficialiai nekomentavo incidento. Tiltas buvo kelis kartus uždarytas ir vėl atvertas, pasirodžius nepatvirtintai informacijai apie dar vieną galimą sprogimą.

Šis tiltas, pastatytas Rusijos po Krymo aneksijos 2014 m., laikomas vienu labiausiai nekenčiamų simbolių Ukrainoje. SBU teigimu, po maždaug pusmetį trukusio pasiruošimo tilto povandeniniai atraminiai stulpai buvo stipriai pažeisti, panaudojus daugiau nei toną sprogmenų.

Ukraina atakuoja strategiškai svarbų simbolį ir siunčia žinią apie pasiryžimą kariauti

Tai jau trečioji ataka prieš Kerčės tiltą nuo plataus masto Rusijos invazijos 2022 m. Spalį tiltas buvo apgadintas sprogus sunkvežimiui, o 2023 m. liepą per jūrinių dronų smūgį. Abi operacijas organizavo SBU. Naujausią ataką prižiūrėjo tarnybos vadovas generolas leitenantas Vasylis Maliukas.

„Tiltas yra visiškai teisėtas taikinys, ypač atsižvelgiant į tai, kad priešu naudojamas kaip logistikos arterija“, sakė jis. SBU paskelbė sprogimo vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sprogimas iškyla iš vandens, o į orą kyla nuolaužos. „Krymas yra Ukraina, ir bet kokios okupacijos apraiškos sulauks griežto atsako“, pridūrė V. Maliukas.

Rusijos šaltiniai pranešė apie laikinas tilto uždarymo priemones ir nepatvirtintą bepilotės skraidyklės numušimą, kurios nuolaužos neva nukrito ant važiuojamosios dalies. Tiltas liko vienu svarbiausių tiekimo kelių Rusijos kariuomenei okupuotose Ukrainos teritorijose, ypač pietuose [2].

Nauja ataka tai platesnės Ukrainos kontratakos dalis ir signalas tarptautinei bendruomenei

SBU operacija prieš tiltą surengta vos po kelių dienų nuo dronų smūgio Rusijos strateginiams bombonešiams. Prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pristatė kaip žingsnį keičiant naratyvą, kurį pastaruoju metu formuoja D. Trumpo administracija, esą Ukraina yra silpnesnė konflikto pusė.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas tuo metu lankėsi Jungtinėse Valstijose kartu su vicepremjere Julija Svyrydenko ir teigė, kad tikslas yra „kalbėtis apie gynybos paramą, sankcijų stiprinimą prieš Rusiją“.

Rusijos pareigūnai tuo metu apkaltino Ukrainą terorizmu dėl geležinkelio tiltų sprogdinimo ir atmetė Ukrainos kvietimą deryboms be išankstinių sąlygų. Kremlius pareiškė, kad tokias viltis laikyti greitu susitarimu yra „klaidinga“. Tuo pat metu vykusiose derybose Stambule šalys nutarė apsikeisti karo belaisviais ir pristatė savo taikos planų projektus.

Prezidento V. Zelenskio dalyvavimas birželio 24–26 d. vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje patvirtintas, o jis pats tai pavadino „svarbiu ženklu“. Kyjivas aiškiai demonstruoja, kad ketina aktyviai dalyvauti tarptautiniuose procesuose ir neketina nusileisti nei kariniuose, nei diplomatinėse frontuose.