Po rekordinio pasitraukimo iš pensijų fondų – naujas signalas dėl valstybės paskatos likimo

Valstybės parama pensijų kaupimui – ant svarstyklių: sprendimas dar nepriimtas

Diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos nesibaigia, o vienas svarbiausių klausimų – ar valstybė ir toliau prisidės prie gyventojų kaupimo. Paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys sako, kad galimybė išlaikyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskatą išlieka, nors galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

„Šiandien mano nuomonė tokia, kad turėtų būti svarstytina galimybė ir palikti šitą paskatą, bet kaip bus ateityje – pažiūrėsime“, – trečiadienį susitikime su Seimo konservatorių frakcija teigė T. Valys [1].

Anot jo, valstybė neturėtų atsisakyti priemonių, kurios skatina žmones savarankiškai rūpintis finansiniu saugumu senatvėje. Ministro vertinimu, svarbu ne tik išlaikyti įvairius investavimo ir kaupimo instrumentus, bet ir sudaryti sąlygas gyventojams rinktis jiems tinkamiausią būdą.

T. Valys taip pat pabrėžė, kad neseniai įgyvendinta antrosios pakopos reforma buvo neišvengiama. Pasak jo, per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė tiek visuomenės lūkesčiai, tiek pačios sistemos paskirtis, todėl gyventojams suteikta teisė laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo kaupime buvo logiškas žingsnis.

Šiuo metu dirbantieji į antrosios pakopos pensijų fondus kas mėnesį skiria 3 proc. savo darbo užmokesčio, o valstybė papildomai perveda 1,5 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet ši paskata siekia apie 402 eurus per metus.

Nuomonės išsiskiria: vieni siūlo išlaikyti paskatą, kiti – skirti lėšas pensijoms

Valdančiojoje daugumoje dėl valstybės įmokos ateities vieningos pozicijos nėra. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas siūlo atsisakyti 1,5 proc. valstybės paskatos ir šias lėšas nukreipti dabartinių pensininkų išmokoms didinti. Tuo metu būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius įspėja, kad toks sprendimas galėtų smarkiai susilpninti visą antrosios pakopos sistemą.

Praėjusiais metais priimti įstatymų pakeitimai gyventojams suteikė daugiau laisvės disponuoti sukauptomis lėšomis. Nuo 2026 metų sausio iki 2027-ųjų pabaigos jie gali pasitraukti iš kaupimo sistemos ir atsiimti savo įmokas kartu su investicine grąža. Nusprendusieji likti gali ir toliau mokėti įprastas 3 proc. įmokas arba įstatyme numatytais atvejais išsiimti dalį sukauptų pinigų.

Reforma jau atsispindi ir pensijų fondų rezultatuose. Per pirmuosius tris jos mėnesius fondų valdomas turtas sumažėjo 4,4 mlrd. eurų – iki 6,2 mlrd. eurų. Didžiausia šios sumos dalis, 2,9 mlrd. eurų, buvo grąžinta gyventojams, dar 1,3 mlrd. eurų pervesta „Sodrai“. Dėl to fondų turto vertė sugrįžo į maždaug 2023 metų viduryje buvusį lygį.

Diskusijos dėl pensijų kaupimo paskatos įgauna pagreitį

Gegužės pabaigoje pasirodė žinios apie tai, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ketina siūlyti atsisakyti valstybės skiriamos 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio paskatos gyventojams, kaupiantiems antrojoje pensijų pakopoje [2].

Parlamentaras teigė, jog tokį pasiūlymą registruos svarstant 2027 metų valstybės biudžetą. Jo vertinimu, maždaug 300 mln. eurų, kurie kasmet skiriami šiai paskatai, būtų galima nukreipti mažas pajamas gaunančių dabartinių pensininkų pensijoms didinti.

Visgi tokią iniciatyvą sukritikavo komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis. Jo teigimu, valstybės skiriama paskata nėra parama kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, o dalies paties žmogaus sumokėtų mokesčių grąžinimas už papildomą kaupimą senatvei. Anot jo, gyventojai, kurie kaupia antrojoje pakopoje, mažina būsimą naštą valstybei, todėl valstybės prisidėjimas yra pagrįstas ir neturėtų būti vertinamas kaip privilegija.

Iš pensijų kaupimo jau pasitraukė beveik 40 proc. gyventojų

Gyventojų pasitraukimo iš kaupimo antroje pensijų pakopoje mastą rodo ir rezultatai. Štai per pirmąjį 2026 metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 40 proc. dalyvių – tai vienas didžiausių pokyčių Lietuvos pensijų sistemos istorijoje.

Šis rodiklis jau beveik dvigubai viršija Estijos patirtį po panašios reformos, o daugiausia iš kaupimo traukiasi 25–35 metų gyventojai. Jei tokia tendencija išliks iki 2027 metų pabaigos, antroji pensijų pakopa gali prarasti reikšmingą dalį savo dalyvių.

Masinis pasitraukimas į „Sodrą“ jau sugrąžino apie 1,3 mlrd. eurų, tačiau kartu didėja valstybės atsakomybė ateityje užtikrinti gyventojų pensijas. Mažėjant kaupiančiųjų skaičiui ir senstant visuomenei, vis didesnė pensijų našta gali tekti valstybinei sistemai, todėl kyla diskusijos, ar Lietuva palaipsniui negrįžta prie modelio, kuriame pagrindinis vaidmuo užtikrinant pajamas senatvėje tenka „Sodrai“.