Po Seutos chaoso Briuselis prabilo apie sienas: Europoje bręsta naujas migracijos lūžis

Ursula von der Leyen po Seutos krizės paragino stiprinti ES išorės sienų apsaugą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga turi sustiprinti išorės sienų apsaugą kritiniuose taškuose. Tarp jos siūlomų priemonių – atidesnė sienų stebėsena ir fizinės užtvaros ten, kur jos laikomos būtinomis.

Šį raginimą U. von der Leyen išdėstė laiške Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sánchezui. Komisijos vadovė taip pat siekė sumažinti įtampą tarp Madrido ir kitų ES valstybių, griežtai kritikavusių Ispanijos veiksmus per Seutos migracijos krizę.

U. von der Leyen pasiūlymai kol kas nėra visoje ES privalomas sprendimas statyti naujas sienas ar užtvaras. Tai politinė pozicija, kurią valstybių vidaus reikalų ministrai ir ES institucijos turės įvertinti rengdamos bendrą atsaką į krizę.

Per vieną parą į Seutą iš Maroko pateko dešimtys tūkstančių žmonių

Liepos 30 ir 31 dienomis iš Maroko į Ispanijai priklausančią Seutą sausuma ir jūra pateko dešimtys tūkstančių žmonių. „Euronews“ skelbė apie maždaug 60 tūkst. atvykėlių, o vėlesniuose Ispanijos institucijų vertinimuose skaičiai buvo tikslinami.

Tai buvo didžiausias per tokį trumpą laiką užfiksuotas neteisėtas ES išorės sienos kirtimas. Žmonės lipo per sienos užtvaras, kirto bangolaužį ir plaukė aplink pakrantės apsaugos konstrukcijas, todėl policijos, kariuomenės ir gelbėjimo tarnybų pajėgumai buvo greitai perpildyti.

Dauguma į Seutą patekusių žmonių netrukus grįžo į Maroką. Rugpjūčio 3 dieną skelbta, kad Seutoje dar galėjo būti nuo 3 iki 5 tūkst. migrantų, tarp jų – mažiausiai 862 nepilnamečiai.

Bandydami pasiekti Seutą žuvo dešimtys migrantų

Pirminiais duomenimis, per sienos kirtimą žuvo mažiausiai 72 žmonės, tačiau vėliau Seutos institucijos patvirtino jau 88 mirtis. Dar mažiausiai 11 žuvusiųjų kūnų buvo rasta Maroko teritorijoje arba Maroko vandenyse.

Dalis žmonių nuskendo bandydami apiplaukti pakrantės užtvaras. Kiti žuvo spūstyse prie bangolaužio ir sienos, kai vienu metu į siaurus perėjimus pateko didžiulės žmonių grupės.

Daugiau kaip tūkstančiui žmonių prireikė medicinos pagalbos. Seutos priėmimo centrai taip pat buvo perpildyti, o vietos valdžia pradėjo rengti papildomas patalpas be suaugusiųjų likusiems nepilnamečiams apgyvendinti.

Ispanija prie Maroko sienos įrengė 500 metrų plūduriuojančią užtvarą

Po masinio sienos kirtimo Ispanija Tarachalo pakrantėje pradėjo montuoti 500 metrų ilgio plūduriuojančią užtvarą. Ji sudaryta iš pneumatinių dalių ir inkarais pritvirtintų jūrinių plūdurų.

Užtvaros dalys virš vandens iškyla nuo 30 iki 70 centimetrų, o po vandeniu gali siekti maždaug vieno metro gylį. Tarp konstrukcijų paliktas kanalas, kuriuo galėtų patruliuoti Ispanijos civilinės gvardijos kateriai.

Ši priemonė skirta apsunkinti plaukimą aplink Tarachalo bangolaužį, tapusį vienu pagrindinių patekimo į Seutą kelių. Ispanijos pareigūnai pripažino, kad vien fizinės konstrukcijos nepakaks, todėl regione palikti sustiprinti policijos ir kariuomenės daliniai.

ES planuoja ankstyvojo perspėjimo sistemą ir glaudesnį bendradarbiavimą su Maroku

U. von der Leyen išskyrė penkias sritis, kuriose Europos Sąjungai reikėtų veikti aktyviau. Ji paragino stiprinti ryšius su ES nepriklausančiomis valstybėmis, geriau saugoti išorės sienas, kurti ankstyvojo perspėjimo sistemas, ardyti žmonių kontrabandos tinklus ir sparčiau grąžinti teisės pasilikti neturinčius asmenis.

Europos Komisija taip pat svarsto galimybę plėsti techninę ir finansinę paramą Marokui. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas Seutos ir Meliljos pasienio stebėsenai bei greitesniam keitimuisi informacija apie dideles žmonių grupes, judančias sienos link.

Maroką U. von der Leyen pavadino svarbiu strateginiu partneriu, nors kai kurie Ispanijos pareigūnai viešai suabejojo jo patikimumu. Prieš krizę ES jau rengė platesnę strateginės partnerystės su Maroku programą, apimančią migracijos kontrolę, finansinę paramą ir diplomatinį bendradarbiavimą.

Dvidešimt dvi ES valstybės pareikalavo bendro atsako į Seutos krizę

Po įvykių Seutoje 22 ES valstybių vyriausybės kreipėsi į Europos institucijas ir pareikalavo skubaus vidaus reikalų ministrų posėdžio. Susitikime numatyta svarstyti sustiprintą „Frontex“ vaidmenį, išorės sienų apsaugą ir galimus laikinus patikrinimus prie Šengeno erdvės vidaus sienų.

Italijos ir Danijos iniciatyva parengtame laiške šalys taip pat kritikavo Ispanijos sprendimą legalizuoti dalies šalyje gyvenančių dokumentų neturinčių migrantų statusą. Jų teigimu, tokia politika gali būti suprasta kaip papildomas paskatinimas vykti į Europą.

P. Sánchezas šiuos kaltinimus atmetė ir kitų valstybių reakciją pavadino savanaudiška bei prieštaraujančia Europos solidarumui. Ispanijos vyriausybė pabrėžė, kad legalizavimo programa taikoma tik žmonėms, galintiems įrodyti, jog jie Ispanijoje gyveno dar iki 2026 metų sausio 1 dienos.

Seuta nepriklauso Šengeno erdvei, todėl migrantai negalėjo laisvai vykti į Europą

Seuta yra Ispanijos autonominis miestas Šiaurės Afrikoje ir kartu viena iš dviejų vienintelių ES sausumos sienų su Afrika. Vis dėlto Seutai taikomas specialus pasienio režimas, todėl ji nėra įtraukta į Šengeno erdvę tokiomis pačiomis sąlygomis kaip žemyninė Ispanija.

Ispanijos institucijos nurodė, kad nė vienas per krizę į Seutą patekęs žmogus negalėjo laisvai išvykti į žemyninę Ispaniją ar kitą ES valstybę. Uostuose ir oro uoste atliekami papildomi tapatybės bei dokumentų patikrinimai.

Dėl šios priežasties raginimai pašalinti Ispaniją iš Šengeno erdvės sulaukė teisinių ir politinių abejonių. Vis dėlto krizė paskatino dalį valstybių svarstyti laikiną kontrolės grąžinimą prie vidaus sienų, jeigu ateityje kiltų reali antrinio migrantų judėjimo rizika.

Fizinės sienų užtvaros turės atitikti ES teisę ir užtikrinti galimybę prašyti prieglobsčio

ES pagrindinių teisių agentūra yra įspėjusi, kad tvoros ir kitos fizinės konstrukcijos negali panaikinti žmogaus teisės prašyti tarptautinės apsaugos. Užtvaros taip pat turi būti įrengtos taip, kad gelbėtojai galėtų pasiekti pasienyje ar jūroje įstrigusius žmones.

Pasienio priemonės negali neproporcingai pažeisti žmogaus fizinio neliečiamumo. Europos ir tarptautinė teisė taip pat draudžia grąžinti asmenį į valstybę, kurioje jam grėstų persekiojimas, kankinimas ar nežmoniškas elgesys.

Žmogaus teisių organizacijos ragina kartu su sienų apsauga kurti saugius darbo migracijos ir prieglobsčio prašymo kelius. Jų vertinimu, vien užtvarų, deportacijų ir susitarimų su tranzito valstybėmis nepakaks, jeigu nebus sprendžiamos žmonių kontrabandos bei pavojingų kelionių priežastys.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Von der Leyen calls for tighter checks and physical barriers following Ceuta crisis
https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/03/von-der-leyen-calls-for-tighter-checks-and-physical-barriers-following-ceuta-crisis

Reuters. (2026). Spain installs floating barrier in Ceuta after deadly migrant rush
https://www.reuters.com/world/europe/spain-installs-floating-barrier-ceuta-after-calm-night-following-border-rush-2026-08-01/

Associated Press. (2026). Spain installs sea barrier on Ceuta’s border with Morocco after frontier rush that killed 67
https://apnews.com/article/migration-spain-ceuta-morocco-d76c6dc9d2da828907a1c04e1d482bbe