Po siūlymų sostinėje įvesti tiesioginį valdymą, Vilniaus viešojo transporto vairuotojų streike padėtas taškas

„Vilniaus viešojo transporto“ vairuotojams ir profesinės sąjungos vadovams pagaliau pavyko susitarti dėl kolektyvinės sutarties

Ketvirtadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pranešė apie pagaliau pasibaigusį sostinės viešojo transporto vairuotojų visuotinį streiką ir paskelbė, kad tarp abiejų pusių buvo pasiektas susitarimas ir nuspręsta pasirašyti kolektyvinę sutartį. Tuo tarpu opozicija dar prieš tai pasiūlė Vilniuje įvesti tiesioginį valdymą, kad pagaliau būtų atsižvelgta į visus nepatogumus, su kuriais buvo susidurta dėl streikavusių vairuotojų, nuolat vėlavusio viešojo transporto.

Prieš pat Kūčių išvakares „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) vairuotojams ir profesinės sąjungos vadovams pagaliau pavyko suderėti kolektyvinę sutartį, įsigaliosiančią jau nuo 2023 metų sausio 1 dienos. Džiūgaudamas tokiu sprendimu Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pranešė, kad autobusai ketvirtadienio vakarą jau turėjo sugrįžti į įprastą grafiką [1].

Visgi, sveikindamas tokį sprendimą miesto meras labiausiai džiaugėsi ne dėl geresnių sąlygų autobusų vairuotojams, bet dėl į senas vėžias sugrįšiančių autobusų grafikų ir miestiečių, kuriems nebeteks šalti autobusų stotelėse. R. Šimašius patikino, kad ateityje savivaldybė galbūt galės numatyti ir tai, kad gerai vairuojantys darbuotojai būtų skatinami [2]. Tačiau kaip bebūtų gaila, viskas taip ir toliau liko tik jo politinių pažadų lygmenyje.

VVT direktorius Darius Aleknavičius atskleidė, kad buvo sutarta, kad darbuotojams už streiko dienas mokama nebus, tačiau jie esą galės gauti sveikatingumo premiją ir šios dienos nebus skaičiuojamos šią premiją skaičiuojant kitąmet. D. Aleknavičius taip pat pridūrė, kad taip pat bus skiriama 30 tūkst. eurų suma, kuri bus panaudota darbuotojų gerovei.

Kad po pustrečios savaitės vykusio streiko buvo pasiektas abipusis susitarimas, patvirtino ir Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius.

Profsąjungos duomenimis, streike dalyvavo maždaug 500-550 darbuotojų.

Seimo opozicija net siūlė sostinėje įvesti tiesioginį valdymą ir buvo pateikusi rezoliuciją

Tuo tarpu reaguodama į besitęsiantį ir rezultatų neduodantį VVT darbuotojų streiką, Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pranešė, kad parlamento opozicija ketvirtadienį Seimui pateikė svarstyti rezoliuciją, kuria prašyta įvertinti, ar pakanka įstatymų nustatyto pagrindo įvesti tiesioginį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos valdymą, kad būtų pagaliau išspręsta susidariusi situacija dėl streikuojančių Vilniaus viešojo transporto darbuotojų [3].

Rezoliucijos teikėjai nurodė, kad toks užsitęsęs streikas tik rodo, jog Vilniaus miesto ir savivaldybės įmonės nėra pajėgios išspręsti problemos ir susitarti su vairuotojų profsąjunga, nepaisant to, kad kelias savaites trukęs streikas ne tik padarė didžiulių nuostolių, bet ir sukėlė daugybę nepatogumų miestiečiams, o ypatingai, pažeidžiamiausioms jų grupėms.

Kritikos iš frakcijos seniūno Luko Savicko sulaukė ir miesto vadovas R. Šimašius, kuriam, anot parlamentaro, ši situacija nebuvo prioritetas, mat meras nė nesurado laiko susitikti su autobusų vairuotojais, kad išgirstų jų reikalavimus ir bent jau pabandytų susitarti.

Nepaisant to, toks vairuotojų streikas absoliučiai pateisinamas, mat darbuotojų sąlygos yra sunkiai suderinamos su dabartine darbo teise – jiems nėra užtikrinamas pakankamas poilsio ir pertraukų kiekis, neužtikrinamas ir higienos poreikių tenkinimas, nėra sudaryta sąlygų, kaip vairuotojams būtų galima sušilti tarp reisų, galų gale pasišildyti maistą ir patogiai pavalgyti.

„Šis streikas svarbus ne tik „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojams, jis svarbus visoms profsąjungoms Lietuvoje, visiems siekiantiems orių darbo sąlygų ir teisingo atlyginimo“, – teigė Seimo narys Tomas Tomilinas [3].

Jis pridūrė, kad kol savivaldybės įstaigos sau leidžia taip elgtis ir rodo tokį „pavyzdį“, negalime kelti didelių reikalavimų privačiam verslui.

Seimas nepritarė tokiai opozicijos iniciatyvai, tad R. Šimašius iš šios balos išlipo sausas

Tačiau jeigu nebūtų buvęs pasiektas abipusis susitarimas dėl kolektyvinės sutarties, panašu, situacija būtų vangiai pasistūmėjusi, mat Seimas nepritarė opozicijos siūlymui Vilniuje įvesti tiesioginį valdymą [4]. Toks siūlymas net nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad pagal statutą toks siūlymas esą į tos pačios dienos darbotvarkę negali būti įtrauktas, o konservatorius Andrius Vyšniauskas pridūrė, kad parašai siūlymui neva buvo surinkti ne pagal taisykles ir negali būti laikomi galiojančiais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatsisakė minties svarstyti šio klausimo penktadienį vyksiančioje posėdžio darbotvarkėje, jeigu opozicija 47 parašus surinktų taip, kaip numato statutas.

Visgi, T. Tomilinui paskatinus parlamentą balsuoti dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę, Seimas balsų dauguma tam nepritarė. Už balsavo 57 parlamentarai, prieš buvo 22 ir 43 susilaikė.