Po skandalo apie istorijos egzamino užduotis 11-okams, fiksuotas rekordinis matematikos šimtukų skaičius

Egzaminų rezultatai – rekordiniai šimtukai ir permainų šešėlis

Liepos 9-ąją Nacionalinė švietimo agentūra paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Geriausi dešimtmečio lietuvių kalbos A lygio rezultatai (94 proc. išlaikė, vidurkis – beveik 60 proc.) bei rekordinis 8 proc. šimtukų skaičius matematikos A lygyje džiugina, tačiau išryškėjo ir iššūkių: padidinta išlaikymo kartelė (nuo 16 iki 35 taškų) kai kuriems abiturientams tapo rimtu barjeru.

Reaguodama į tai, švietimo sistema šiemet ėmėsi korekcijų – daugumai egzaminų rezultatų pridėta po 10 taškų, o matematikos egzamino tam tikriems kandidatams – dar papildomai 1–5 taškai [1].

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažino, kad ankstesnės valdžios sprendimas neadekvačiai vertino realias mokinių galimybes, tad šiemetinis sprendimas „pridėti taškų“ buvo kompromisas, skirtas sušvelninti pereinamojo laikotarpio netolygumus.

Vis dėlto B lygio egzaminų statistika kelia nerimą – lietuvių kalbos neišlaikė 31 proc., o matematikos – net 43 proc. mokinių. Pastebima, kad dauguma neišlaikiusiųjų – tautinių mažumų ar profesinių mokyklų atstovai, dažnai stokojantys motyvacijos, ypač kai egzaminas tampa privalomas stojant į bet kokią aukštąją mokyklą.

Pozityvumo įnešė didėjantis susidomėjimas kai kuriais dalykais – biologijos egzaminą rinkosi 3 tūkst., o istorijos – 2 tūkst. daugiau abiturientų nei pernai. Taip pat debiutavo filosofijos valstybinis egzaminas: jį laikė 80 mokinių, visi išlaikė, o net penktadalis pelnė šimtuką. Tai rodo, kad mokiniai ieško naujų iššūkių ir vertina alternatyvias disciplinas – svarbu, kad švietimo sistema gebėtų prisitaikyti ir sudaryti sąlygas visiems siekti aukščiausių rezultatų.

Matematikos egzamino neišlaikė daugiau abiturientų nei pernai

Tuo tarpu šiemet valstybinio matematikos brandos egzamino neišlaikė apie 15,5 proc. abiturientų – tai daugiau nei pernai, kai išlaikė 89,5 proc. Kandidatų laikė daugiau nei 12,5 tūkst., o vidutinis rezultatas siekė 59,2 balo iš 100. Šimto balų įvertinimą gavo 8,1 proc. išplėstinio kurso dalyvių [2].

Bendruoju kursu egzaminą išlaikė tik 57,1 proc., o maksimalų balą surinko vos 0,5 proc. Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio lygio egzaminą išlaikė net 94,3 proc., o populiariausias uždavinys buvo pagal Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėlio“ ištrauką. Bendruoju kursu lietuvių kalbą išlaikė 68,7 proc.

Istorijos, biologijos ir geografijos egzaminai šiemet parodė geresnius rezultatus – istorijos išlaikė 95,5 proc., biologijos 91,8 proc., geografijos net 97 proc. Abiturientai taip pat laikė naujus dalykus – filosofijos egzaminą išlaikė visi, ekonomikos – 92,9 proc., o inžinerinių technologijų – tik 70 proc.

Egzaminas ar spalvinimo knygelė? Tėvai juokiasi, bet rezultatai – liūdni

Tuo tarpu šių metų vienuoliktokų istorijos valstybinis egzaminas sulaukė pašaipų – kai kurios užduotys tėvams pasirodė tokios paprastos, kad esą net šeštokai būtų lengvai susitvarkę. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti žemėlapio užduotis, kurioje reikėjo pažymėti kaimynines valstybes. Internautai ironizavo – gal būtų užtekę tiesiog „nuspalvinti Lietuvą“.

Nepaisant paprastumo, rezultatai toli gražu neblizga. Vidutinis istorijos egzamino rezultatas – vos 22,7 taško iš 40, net mažesnis nei pernai. Tik apie 6 proc. mokinių pasiekė taškų ribą, leidžiančią kitąmet laikyti antrąją dalį.

Anglų kalbos tarpiniame patikrinime situacija taip pat prasta – maksimalų įvertinimą gavo vos 120 mokinių iš daugiau nei 21 tūkstančio, o vidurkis krito iki 22 taškų.

Pozityvesni skaičiai – chemijoje ir informatikoje. Chemijos vidurkis pakilo iki 26,6 taško, o informatikos rezultatai – rekordiniai: 95 proc. dalyvių peržengė pusės taškų ribą, nors aukščiausių įvertinimų mažėjo.

Tad nors egzamino užduotys kai kam pasirodė juokingai lengvos, bendras mokinių pasirengimas kelia daugiau nerimo nei juoko.