Po skandalo dėl leidimo „likviduoti“ mešką, aplinkos ministerija pateikė paaiškinimus

Aplinkos ministerija paaiškina, kaip buvo suvaldytas Vilniaus rajone klaidžiojusio lokio atvejis

Nuo šeštadienio Vilniaus apylinkėse klaidžiojusį lokį stebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) specialistai, dirbę kartu su atsakingomis tarnybomis. Buvo sudarytas išsamus veiksmų planas, numatantis kelis galimus scenarijus, atsižvelgiant į gyvūno elgseną ir viešosios tvarkos užtikrinimą. Aplinkos ministerija paaiškina, kokie veiksmai buvo numatyti plane, ir kaip pavyko pasiekti teigiamą rezultatą – gyvūnas grįžta į natūralią aplinką

„Rudojo lokio pašalinimo iš miesto teritorijos planas susidarė iš keleto svarbių dalių. Pirmiausia buvo vertinamas lokio elgesys, nes natūraliai šie gyvūnai bijo žmonių ir jų vengia. Gyvūno elgesys nekėlė įtarimų, todėl gyvūnui buvo suteikta galimybė pačiam grįžti atgal į gamtą – savo namus. Tai buvo pirmoji plano dalis“, – situacijos valdymo procesą miesto teritorijoje komentuoja aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

Esant poreikiui buvo svarstoma užmigdytą mešką perkelti į didesnius miškų masyvus

Jei gyvūnui būtų nepavykę savarankiškai grįžti į mišką, būtų įgyvendinta antroji plano dalis – lokys būtų užmigdytas ir perkeltas į gyvūnui būdingą buveinę, t.y. didesnius miškų masyvus. Šiuos veiksmus atlieka Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro specialistai. Pasitarus su ekspertais, buvo pasiruošta užmigdytam lokiui pritvirtinti siųstuvą, kuris leistų nuolat stebėti jo buvimo vietą. Tai suteiktų galimybę laiku imtis priemonių, jei gyvūnas vėl pradėtų artėti prie gyvenamųjų teritorijų. Tuomet vėl būtų bandoma gyvūną perkelti, kad nekeltų pavojaus žmonėms, arba stebėti jo elgesį ir įvertinti bet kokius neįprastus požymius.

Mokslininkų, ekspertų vertinimu gyvūnas atrodė sveikas, apie 2 metų amžiaus, t. y. gyvūnas buvo jaunas ir dėl streso negalėjo surasti tinkamo išėjimo į miškingą teritoriją. Buvo vertinamos gyvūno nuotraukos, video įrašai. Jei gyvūnas būtų užmigdytas – būtų vertinama kailio būklė, nagai, ieškoma mikroschemos.

Aplinkos viceministras atkreipia dėmesį, kad stambaus, plėšraus žinduolio, tokio kaip lokys, užmigdymas sudėtingas dėl keletos priežasčių. Gyvūnas nuolat sparčiai juda, dėl streso migdomieji vaistai gali nesuveikti ar gali reikėti juos suleisti ne vieną kartą. Veterinarijos gydytojai dėl saugumo turi vykdyti veiksmus tik iš automobilio ar pastato, suleisti vaistus galima iki 20 m atstumo ir pan.

Esant grėsmei žmonių gyvybei, buvo svarstoma ir apie galimybę nušauti gyvūną

Todėl iš anksto buvo pasiruošta ir dar vienam variantui: jei gyvūno nepavyktų užmigdyti ir jis imtų kelti grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, galėtų būti priimtas sprendimas jį išimti iš gamtos letaliu būdu (nušauti) gavus leidimą.Todėl buvo iš anksto gauti leidimai: vienas – pritvirtinti lokiui siųstuvą, jei jis būtų užmigdytas, kitas – išimti gyvūną iš gamtos letaliu būdu, tačiau tik tuo atveju, jei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras patvirtintų, kad lokys kelia pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Tai būtų taikoma tik kaip paskutinė priemonė pavojui suvaldyti.

„Žmogaus gyvybė yra prioritetas ir jei kiltų pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, gyvūnas būtų nušautas. Tai nėra palankus scenarijus nei vienai pusei, ir niekas specialiai nesistengia taip atsikratyti gyvūnu. Tačiau jei reiktų nušauti gyvūną, leidimą tai padaryti reikia turėti iš anksto – tai natūralu. Todėl įgyvendinant planus visuomet ruošiamasi visiems scenarijams“, – paaiškina viceministras R. Krugelis.

Vakar iki 23 val. lokys stebėtas dronais. Situaciją padėjo vertinti LSMU Laukinių gyvūnų globos centro, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir vietinių medžioklės plotų naudotojų, Aplinkos apsaugos departamento, Vilniaus miesto saivivaldybės UAB „ID Vilnius‟ Bepiločių orlaivių centro, asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras‟, Aplinkos ministerijos atstovai. Šiuo metu rudasis lokys sėkmingai traukiasi iš urbanizuotų teritorijų ir juda miškingomis vietovėmis.

„Akivaizdu, kad pirmoji plano dalis suveikė ir dėl to mes džiaugiamės. Laukinių gyvūnų globos centras su jo vadove Justina Morkūnaite su kitomis institucijomis ir organizacijomissuvaldė situaciją“, – sako viceministras R. Krugelis.

Meškos judėjimas toliau stebimas

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LSMU LGGC) drauge su bendradarbiaujančiomis organizacijomis toliau stebi rudojo lokio judėjimą. Apleidęs Vilniaus miesto apylinkes, gyvūnas šiuo metu miškais keliauja Asvejos regioninio parko, Pabradės kryptimi.

Pasak LSMU LGGC vadovės Justinos Morkūnaitės, šį rytą iš visuomenės gauti du pranešimai apie pastebėtą rudąjį lokį. Paskutinį kartą lokys stebėtas netoli Ponasų kaimo (Sužionių sen.).

„Toliau stebime situaciją ir gyvūno elgseną. Labai padeda iš visuomenės gauti pranešimai, tad ir toliau kviečiame aktyviai informuoti pastebėjus lokį. Kol kas situacija klostosi palankiai: lokys juda miškingomis vietovėmis ir, jei neįstrigs kokioje gyvenvietėje, gali būti, kad ras sau vietą gamtoje“, – kalbėjo J. Morkūnaitė.

Pamačius lokį – visuomenė raginama nedelsiant pranešti

Primename, kad apie pastebėtą lokį būtina nedelsiant pranešti skubios pagalbos numeriu 112. 

Pastebėjus ar sutikus rudąjį lokį gamtoje visų pirma yra svarbu išlaikyti saugų atstumą, nebandyti prie jo artėti ir nedaryti staigių judesių. Tokie veiksmai padės užtikrinti tiek paties gyventojų, tiek gyvūnų saugumą. Jei gyvūnas elgiasi agresyviai ar artėja, stenkitės atrodyti didesni – pakelkite rankas, susiburkite į grupę, tačiau nešūkaukite ir nedarykite staigių judesių, nes tai gali jį išgąsdinti ar supykdyti. Svarbu nepersekioti gyvūno, nesivyti jo automobiliu ir neskatinti jo tolimesnio judėjimo link žmonių.

Pranešimas parengtas pagal Aistės Gadliauskaitės, LR aplinkos ministerijos informaciją.