Po sprogusio drono Lietuvoje – svarbus kariuomenės paaiškinimas visuomenei

Prie Lavyso ežero nukritęs dronas – karo Ukrainoje atgarsis

Įtampa prieš šventes – ne jausmas, o realybė, kurią pastarosiomis dienomis pajuto ir Lietuva. Į tai sureagavusi Lietuvos kariuomenė Šv. Velykų išvakarėse paskelbė paaiškinimą, kuriame išdėstė, kas iš tiesų vyksta Baltijos regione ir kaip į tai reikėtų reaguoti visuomenei.

Pastarųjų dienų incidentai – į Lavyso ežerą nukritęs ir sprogęs dronas, panašūs atvejai Latvijoje ir Estijoje – nėra atsitiktiniai. Kariuomenė pabrėžia, kad tai yra tiesioginė karo Ukrainoje pasekmė. Ukraina intensyviai atakuoja Rusijos naftos infrastruktūrą, kuri yra vienas svarbiausių karo finansavimo šaltinių [1].

Pasak kariuomenės, Rusijai bandant apsiginti, naudojamos elektroninės kovos priemonės trikdo dronų navigaciją, todėl dalis jų nukrypsta nuo kurso ir gali patekti į kaimyninių šalių teritoriją – tarp jų ir Lietuvą.

Kartu pripažįstama, kad tokie incidentai kelia klausimų dėl saugumo, tačiau pabrėžia, jog Lietuva turi priemonių reaguoti.

„Nors šiai dienai numušinėti dronus galime standartine oro gynybos ginkluote kaip NASAMS, RBS, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dronams tokias priemones skirti per brangu – šie ginklai skirti priešo lėktuvams ir sparnuotosioms raketoms, tuo tarpu dronams skirta ginkluotė gali ir turi būti daug pigesnė ir naudojama masiškiau.“ – savo feisbuko paskyroje rašė Lietuvos kariuomenė.

Kariuomenė: grėsmės lygis nepakito, tačiau gynyba stiprinama

Dėl šios priežasties esą ieškoma pigesnių ir efektyvesnių sprendimų, taip pat stiprinamas dronų aptikimas – plečiamas radarų tinklas, kuris šiuo metu dengia tik dalį oro erdvės.

„Mums nepalankus faktas – karinės ginkluotės ir įrangos pirkimuose laukimas yra neišvengiamas, net ir turint pinigus. Tačiau nėra nepadaromų dalykų – jei šiandien vystome diviziją, jau turime ir du pėstininkų kovos mašinų batalionus, ir 155mm artileriją, vidutinio nuotolio oro gynybą, ir daug kitų priemonių, tai dar 2019 metų pradžioje pagrindinis Lietuvos kariuomenės ginklas tebuvo sunkusis kulkosvaidis, sumontuotas ant 7-ojo dešimtmečio gamybos šarvuoto transporterio M113, o visi kariuomenės turimi dronai, išskyrus Scan Eagle, Raven ir dar kelis, tebuvo skirti fotografuoti paradus iš oro.“ – pridūrė kariuomenė.

Visgi, kariuomenė pabrėžia – grėsmės lygis Lietuvoje šiuo metu nėra padidėjęs. Rusijos pajėgos yra sutelktos Ukrainoje, o prie Baltijos šalių sienų nefiksuojamas joks neįprastas karinis aktyvumas. Esą Baltarusijoje vyksta įprastos pratybos, o dažniau kylantys orlaiviai siejami su dronų perėmimu. Tai rodo, kad šiuo metu nėra ženklų, leidžiančių kalbėti apie artėjančią eskalaciją regione.

Vis dėlto gyventojai ir toliau raginami išlikti budriais, bet nepasiduoti panikai. Tokie incidentai gali būti išnaudojami informaciniam spaudimui ir visuomenės skaldymui, todėl svarbu išlaikyti racionalų požiūrį.

Lietuvoje nukrito ukrainiečių dronas

Kovo pabaigoje Į Lietuvos oro erdvę įskridęs ir Varėnos rajone nerimą sukėlęs dronas nebuvo atsitiktinis – jis siejamas su Ukrainos karine operacija prieš Rusiją. Tai patvirtino premjerė Ingrida Ruginienė, pabrėžusi, kad dronas buvo ukrainiečių ir tik nuklydo nuo kurso.

Į incidentą sureaguota nedelsiant – suveikė saugumo procedūros, teritorija buvo apsaugota, o įvykio vietoje dirbo tarnybos kartu su kariuomene. Šiuo metu atliekamas tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, o gyventojai raginami išlikti budrūs ir pranešti apie įtartinus objektus.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad dronas galėjo būti nukreiptas į Rusijos naftos objektus Primorske, tačiau dėl radijo trikdžių nukrypo nuo kurso ir pateko į Lietuvą. Pasak jo, tokie incidentai yra karo Ukrainoje pasekmė ir gali kartotis, o žemas skrydžio aukštis atskleidė radarų spragas.

Po įvykio netoli Lavyso ežero buvo aktyvuotas planas „Skydas“, rastos nuolaužos, dirba specialiosios tarnybos. Nors Lietuva stiprina oro gynybą, dalies sistemų diegimą lėtina gynybos pramonės pajėgumai.