Po Trumpo grasinimo smūgiais, Ženevoje vyks branduolinės Irano ir JAV derybos

Baltieji rūmai svarstė galimą karinį puolimą, jei Teheranas neatsisakys branduolinės programos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis svarstė galimybę imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jei diplomatinės pastangos žlugtų. Pasak su administracijos svarstymais susipažinusių pareigūnų, prezidentas neatmetė nei riboto smūgio, nei platesnės karinės operacijos galimybės. [1]

Buvo aptariami galimi taikiniai – nuo Irano Islamo revoliucinės gvardijos būstinės iki branduolinių objektų ir balistinių raketų programos infrastruktūros. Pasak šaltinių, jei pradinis smūgis nepriverstų Teherano atsisakyti branduolinių ambicijų, D. Trumpas neatmetė ir platesnės operacijos vėliau šiais metais.

Apie galimus veiksmus diskutuota Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje. Susitikime dalyvavo viceprezidentas JD Vance’as, valstybės sekretorius Marco Rubio, Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine’as ir CŽV direktorius Johnas Ratcliffe’as.

Tuo pat metu regione sutelkta didelė JAV karinė galia. Į Artimuosius Rytus permestos dvi lėktuvnešių grupės, dešimtys naikintuvų, bombonešių ir degalų papildymo orlaivių.

Derybos Ženevoje vertinamos kaip galutinė galimybė išvengti konflikto

Nepaisant karinių svarstymų, JAV ir Iranas planuoja dar vieną branduolinių derybų raundą Ženevoje. Susitikimas numatytas ketvirtadienį. Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad pastarieji kontaktai su JAV davė „vilčių teikiančius signalus“, tačiau pridūrė, jog Teheranas pasirengęs bet kokiam scenarijui.

“Iranas yra įsipareigojęs siekti taikos ir stabilumo regione,” – rašė jis socialiniame tinkle X. Jis taip pat teigė: “Neseniai vykusios derybos buvo susijusios su praktinių pasiūlymų mainais ir davė vilčių teikiančių ženklų. Tačiau mes toliau atidžiai stebime JAV veiksmus ir esame pasirengę bet kokiam galimam scenarijui.”

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi interviu CBS pareiškė, kad branduolinė programa yra nacionalinio orumo klausimas. “Mes nesirengiame to atsisakyti. Nėra jokios teisinės priežasties tai daryti, kol viskas vyksta taikiai ir saugiai,” – sakė jis. [2]

Jis pabrėžė, kad Iranas, laikydamasis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, turi „visas teises naudotis taikiąja branduoline energija, įskaitant sodrinimą“.

D. Trumpas viešai spaudė Iraną , bet galutinis sprendimas dar nepriimtas

Trumpas anksčiau pareiškė, kad Iranui gresia „labai blogi dalykai“, jei nebus pasiektas susitarimas. Jo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas sakė, kad prezidentas stebisi, kodėl Teheranas dar nepasidavė spaudimui ir nekapituliavo.

Irano ministras A. Araghchi į tai reagavo socialiniame tinkle X: “Norite žinoti, kodėl mes nepasiduodame? Nes mes esame iraniečiai.”

JAV administracijoje svarstomas kompromisinis pasiūlymas, pagal kurį Iranui būtų leidžiama sodrinti uraną labai ribotai ir tik medicinos reikmėms, griežtai prižiūrint Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Mainais būtų švelninamos sankcijos.

Kol kas neaišku, ar abi pusės sutiks su tokiu sprendimu. Tuo metu JAV karinė koncentracija regione išlieka didžiausia nuo 2003 m. Irako karo pradžios, o galutinis sprendimas dėl galimų veiksmų prieš Iraną dar nepriimtas.