Po turto išgrobstymo skandalo „Auskoje“ dar likę paveikslai atiduoti Palangos kurorto muziejui

Pasibaigus nuomos sutarčiai, viloje eksponuoti paveikslai perduoti Palangos kurorto muziejui

Palangoje, pušynų apsuptyje įsikūrusi prezidentinė vila „Auska“, kadaise vietos gyventojų tituluota kaip „Brežnevo vila“, mena gūdaus sovietmečio prabangą ir tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo „pėdsakus“, kai vila, turėjusi tapti jo rezidencija, vėliau pavirto Lietuvos Respublikos vadovų poilsio vieta. Visas vilos turtas buvo valstybės nuosavybė, tačiau Palangos savivaldybei perimant šį statinį iš jį valdžiusios bendrovės, jame buvęs turtas kaipmat „rado“ naujus šeimininkus – buvo skandalingai išgrobstytas išparduodant jį už likutinę vertę: rankų darbo kilimai ir šviestuvai iš vilos iškeliavo už kiek mažiau nei po litą. Tiesa, ar teisėtai, išsiaiškinti mėginama iki šiol. Nepaliesti liko tik paveikslai. Bet ir jie jau rado naujus namus. „Auskoje“ ilgus metus besiglaudusią net 64 Lietuvos dailininkų paveikslų kolekciją kurorto savivaldybės taryba nusprendė perduoti Palangos kurorto muziejui [1].

Nekiltų nė menkiausia mintis suabejoti perduotų paveikslų autentiškumu – juos įvertino net Nacionalinio dailės muziejaus specialistai kaip didžiąja dalimi turinčius nemenkstančią meninę bei estetinę vertę. Paveikslų sąraše – ir Raimondo Savicko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Aleksandro Vozbino bei Giedriaus Kazimierėno kūriniai, bendrai verti 186,8 tūkst. eurų [1].

Šiuo metu šių paveikslų laikinu prieglobsčiu taps muziejaus fondai, o ateityje galvojama ir apie jų parodą, tiesa – ne nuolatinę. Anot Palangos kurorto muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės, neatmetama ir galimybė paveikslus sugrąžinti į legendinę vilą, kai ateityje bus atlikta pastato renovacija ir jis bus pritaikytas konkrečiai funkcijai, praneša „Klaipėdos diena“.

Viloje buvusio turto vertė – mažesnė nei bulvių tarškučių pakelio ar šokoladinio batonėlio

Tačiau dar visai neseniai vilos „Auska“ turtas ir išliekamąją vertę turintys kūriniai buvo įvertinti už kiek mažiau nei šokoladinį batonėlį.

Praėjusių metų gegužės pabaigoje Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasidalino šokiruojančia žinia, kad viloje buvę daiktai buvo išparduoti už likutinę vertę. Pavyzdžiui, rankų darbo kilimai buvo įkainoti vienu litu, 47 šviestuvai – po kelis centus ir net lauke stovinti statula buvo parduota už panašią likutinės vertės sumą [2].

Parduoto turto sąraše – ir itin pigiai įvertinti paveikslai. Pavyzdžiui, Palangos mero teigimu, žinomas paveikslas „Trys mergelės“ taipogi buvo parduotas už likutinę vertę. Tiesa, Palangos savivaldybės atstovai, prieš perimdami vilą savo žinion, teigė pasigedę dalies joje turėjusio būti turto: žalvarinių grotelių, vitražų, baldų, virtuvės įrangos bei įrenginių.

2021-aisiais ši vila buvo perduota Palangos savivaldybės žinion, o iki tol nuomos sutartimi nuo pat 2011 m. buvo valdyta įmonės UAB „Ambra investicijos“. Sutarties galiojimo terminas buvo nurodytas 10-čiai metų, o pačioje sutartyje buvo aiškiai nurodytos visos svarbios detalės bei tai, kad pastatas esą turi būti grąžinamas tokios pat būklės, kokios ir buvo pavestas laikinai valdyti [3].

Tiesa, vilą perėmus savivaldybei, meras Š. Vaitkus nuščiuvo – pastatas buvo visiškai nuniokotas, jame buvęs turtas – išgraibstytas dėl sunkiai suvokiamų priežasčių – esą neturėjo jokios išliekamosios vertės.

Perimant turtą paaiškėjo ir daugiau skandalingų detalių, esą joje buvęs turtas parduotas už daugiau kaip 30 tūkst. litų, nors pagal 2011 m. pasirašytą nuomininko ir nuomotojo sutartį, visas viloje buvęs turtas priklausė ne privačiam ar juridiniam asmeniui, bet valstybei.

Įtampą dar labiau pakurstė ir tai, kad mirus „Auską“ išnuomojusiam bendrovės UAB „Ambra investicijos“ vadovui, praėjusiais metais įmonės valdymo vairą perėmė Vitalijus Baranauskas, kuris neigė, kad vila savivaldybės žinion buvo grąžinta suniokota.

Turto bankas taipogi patikino, kad turto perdavimo metu nieko netrūko, o trūkstami daiktai galėję dingti jau perėmus vilą savivaldybei.

Kad surasti šviesą tunelio gale, Palangos miesto savivaldybė kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą dėl galimo valstybės turto iššvaistymo, jo pasisavinimo ir sugadinimo.

Naujasis „Auskos“ šeimininkas – vienas iš jauniausių Lietuvos šefų

Ilgai netrukus Palangos miesto savivaldybė nusprendė, kad ilgai stovėti tuščia ir merdėti ši vila negali, todėl paskelbė naują nuomos konkursą, kurį laimėjo vieno iš jauniausių Lietuvos virtuvės šefų, 21-erių Roko Galvono vadovaujama mažoji bendrija „Roko virtuvė“ [4].

Vilai įgijus naująjį entuziazmo ir jaunatviško polėkio nestokojantį šeimininką, čia kaipmat buvo vienas po kito pradėti įgyvendinti pokyčiai – perdažyti ir ištapetuoti viloje esantys kambariai, pakeistos kiliminės dangos bei užuolaidos. O netolimoje vizijoje – galimybė svečiams ne tik prabangiai pavakarieniauti restorano zonoje, bet ir ant jūros kranto išnaudojant ypatingą pastato lokaciją.

„Auską“ valdanti „Roko virtuvė“ pastate iškart įžvelgė potencialą – juk ji yra arčiausiai jūros stovinti vila visoje šalyje, kadaise buvusi prieinama tik aukščiausio rango valdžios atstovams. Tad kodėl gi nesuteikus galimybės joje pasisvečiuoti ir tiems, kurie valdžios organams nepriklauso?

Panašu, kad R. Galvonui pavyko ne tik prikelti kadaise buvusią prabangią vilą iš užmaršties gniaužtų, bet ir atlikti darbus per sunkiai suvokiamus terminus – vila buvo atnaujinta vos per dvi savaites. Birželio 1-ąją duris atvėrė joje įsikūręs restoranas bei jau veikė viešbutis [5].

Ir nors didžiulį R. Galvono polėkį stengėsi nusmukdyti jau patyrę verslininkai, teigdami, jog per tokį trumpą laiką prikelti pastato naujam gyvenimui yra neįmanoma, jaunuolis įrodė, kad nieko nėra neįgyvendinimo, jei tik išsikeli sau tikslus. Tiesa, naujasis vilos valdytojas keisti pastato koncepcijos neketina, mat supranta, kad čia atvykstantys lankytojai ieško istorijos, o ne modernių naujovių.

Vila savo duris atvėrusi dar 1973 m. ir turėjo išskirtinę paskirtį – ji turėjo būti Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo poilsio rezidencija. Būtent todėl vietos gyventojai netruko „Auską“ praminti „Brežnevo vila“, nors pats Brežnevas joje taip ir neapsilankė. Tačiau dėl tuometinės tviskančios prabangos poilsis rezidencijoje buvo prieinamas tik aukščiausio rango Lietuvos politikams [6].

Rezidencija taipogi išgarsėjo ir kaip pirmoji Lietuvoje vieta, kurioje pradėjo veikti pirmasis baseinas su šildomu jūros vandeniu. Tačiau norintys pasimėgauti tikros jūros ošimu ir pabraidžioti po auksines smėlio kopas, tą gali padaryti paėję vos keletą žingsnių tilteliu tiesiai iš pastato.