Po Vasario 16-osios – dėmesys Šiaulių merui A. Visockui: kalba sukėlė atgarsį

Visocko kalba per Vasario 16-ąją Šiauliuose sukėlė audrą

Vasario 16-osios minėjimas Šiauliuose šiemet tapo ne tik šventiniu, bet ir politiškai įtemptu įvykiu. Į Prisikėlimo aikštę susirinko tūkstantinė minia, tarp jų – ir moksleiviai, kuriems už dalyvavimą buvo pažadėta įskaityti socialines valandas. Tačiau LRT paskelbė, esą daliai susirinkusiųjų šventinė nuotaika išblėso vos tik į sceną pakilo miesto meras Artūras Visockas – jo kalba netrukus peraugo į pareiškimus, kurie sukėlė diskusijų bangą, o LRT publikacijoje daugiausia dėmesio skirta kritiškoms reakcijoms socialiniuose tinkluose, kurių, beje, būna visada.

Savo kalboje A. Visockas iš pradžių kalbėjo apie atsakomybę už miestą ir valstybę, ragino „pasirūpinti savo miestu, savo Lietuva, nes kitaip tiesiog nebus“. Vis dėlto netrukus jis perėjo prie platesnio politinio konteksto – kritikavo, jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį sukurtus teisės aktus, kurie esą stabdo Lietuvos ūkį, ir užsiminė apie sistemines problemas, kurias visuomenė linkusi vadinti biurokratija [1].

Po šios įžangos meras palietė ir baudžiamųjų bylų temą, teigdamas, kad Šiauliuose „baudžiamąsias bylas gauna tokie žmonės“, taip pereidamas prie konkrečių pavardžių.

Visocko kalboje – užuomina į sovietmetį ir teisiamų politikų pavardė

Didžiausią atgarsį sukėlė istorinė paralelė su sovietų režimo persekiotu kunigu Alfonsu Svarinsku. Meras priminė, kad jis buvo paskelbtas liaudies priešu, tačiau sulaukė tarptautinio pripažinimo, ir retoriškai klausė, ar šiandieninė situacija „nepanaši“. Vėliau jis paminėjo Antaną Sireiką, Gintautą Lukošaitį, Violetą Laugalienę ir Nijolę Prascevičienę – asmenis, susiduriančius su teisiniais procesais.

Kalbos pabaigoje A. Visockas kalbėjo apie tikėjimą miestu, istorinėmis asmenybėmis ir pabrėžė demografijos svarbą, teigdamas, kad be vaikų valstybės institucijos netektų prasmės.

Apie tai rašęs LRT paminėjo ir internautų reakcijas internete. Socialiniuose tinkluose dalis komentatorių kritikavo tokią retoriką, kiti gynė mero teisę išsakyti savo poziciją. Kaip įprasta viešiems renginiams, nuomonių spektras buvo platus – atsirado ir tų, kurie piktinosi „nederama retorika“, bet ir tų, kurie mano, jog demokratinėje valstybėje yra normalu reikšti savo poziciją. LRT publikacijoje daugiausia cituotos kritiškai mero kalbą vertinusios reakcijos.

77.lt peržiūrėjus viešas reakcijas socialiniuose tinkluose taip pat rasta ir teigiamų mero kalbos vertinimų.

Šiauliuose – pigiausia šiluma: A. Visockas bado pirštu į sistemą

Tuo tarpu kol didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyventojai skaičiuoja augančias sąskaitas už šildymą, Šiauliai išlieka išimtimi. Čia sausį centralizuota šiluma kainavo 7,79 cento už kilovatvalandę – mažiausiai tarp didmiesčių. Savo ruožtu A. Visockas tvirtino, kad tai nėra nei atsitiktinumas, nei palanki rinkos konjunktūra, o kryptingas miesto sprendimas. Anot jo, savivaldybės kontroliuojama infrastruktūra ir aiškiai nustatomos kainų ribos leidžia išvengti nepagrįstų išlaidų, kurios kitur perkeliamos gyventojams.

A. Visockas atvirai kritikuoja visos šalies viešųjų pirkimų praktiką, teigdamas, kad joje per ilgus metus įsitvirtino kainų išpūtimo mechanizmai. Pasak mero, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje konkurencija dažnai tėra formalumas – riboti tinklai ir dubliuojamos investicijos tik didina kaštus.

Jis pabrėžė, kad net vieno cento pokytis šilumos kainoje Šiauliuose per mėnesį gyventojams reiškia apie 800 tūkst. eurų, todėl sprendimai šioje srityje turi milžinišką finansinę reikšmę. Šiaulių modelį meras pateikia kaip įrodymą, kad sistema gali veikti kitaip – jei savivalda sąmoningai renkasi griežtą kaštų kontrolę ir atsisako, jo žodžiais, „kūrybinės matematikos“.