Policijos paviešintas parduotuvės čekis ne juokais nustebino gyventojus

Perskaitykite čekį – galite išvengti apgaulės: startavo nauja iniciatyva

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie naują prevencinę iniciatyvą, skirtą kovoti su telefoniniais ir kitais sukčiavimais. Ignalinos rajono policijos komisariatas, bendradarbiaudamas su vienu iš prekybos tinklų, pradėjo spausdinti trumpas ir aiškias įspėjamąsias žinutes tiesiai ant parduotuvių kasos čekių.

Kaip nurodoma, šiose žinutėse gyventojai informuojami apie galimus sukčiavimo būdus ir raginami išlikti budrūs, taip siekiant apsaugoti tiek juos pačius, tiek jų artimuosius. Pareigūnai pabrėžia, kad sukčiai vis dažniau naudoja įtikinamas schemas, todėl svarbu informaciją pateikti kuo paprasčiau ir pasiekti žmones kasdienėse situacijose [1].

„Ant čekių spausdinama aiški ir trumpa prevencinė informacija apie galimus sukčiavimo pavojus.“ – nurodė Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Pasidalintoje nuotraukoje matyti, kas parašyta ant čekio: „Neatskleiskite banko duomenų ar PIN kodo, nespauskite gautų nuorodų. Sukčiai apsimeta banko, pašto, „Sodros“ darbuotojais, „Google“ atstovais, medikais, policijos pareigūnais, pardavėjais, pirkėjais, „Telia“ ir kitų ryšio operatorių atstovais. Policija ir medikai niekada neprašo pervesti pinigų, perduoti banko kortelę kurjeriui.“

Policija taip pat pažymi, kad ši iniciatyva bus tęsiama ir plečiama, planuojant bendradarbiauti su kitais prekybos tinklais, kad prevencinės žinutės pasiektų dar daugiau žmonių visame regione.

Gyventojai nepasimoko, bet nukenčia ir verslas

Tačiau nepaisant to, kad apie sukčiavimą kalbama vis garsiau, gyventojai ir toliau perveda savo lėšas sukčiams, o kartais nukenčia net ir įmonės. Balandžio pradžioje – vos per vieną parą Lietuvoje buvo užfiksuoti keli stambūs sukčiavimo atvejai, kurių bendra žala siekia beveik 130 tūkst. eurų.

Policijos departamento duomenimis, Vilniuje moteris, patikėjusi rusiškai kalbėjusiais asmenimis, apsimetusiais banko, telekomunikacijų ir policijos darbuotojais, atidavė 14 tūkst. eurų į namus atvykusiam žmogui. Kitame sostinės atvejyje iš dviejų gyventojų išviliota dar 34 tūkst. eurų – sukčiai ne tik paėmė grynuosius pinigus, bet ir pasinaudojo banko kortelėmis, iš kurių nuskaitė lėšas.

Didžiausias nuostolis užfiksuotas Klaipėdoje, kur įmonės vadovas nukentėjo nuo itin įtikinamos sukčiavimo schemos. Gavęs, kaip manyta, iš „Paysera“ siųstą elektroninį laišką, jis paspaudė pateiktą nuorodą ir suvedė prisijungimo duomenis, po ko iš įmonės sąskaitos buvo nuskaičiuota 84 936 eurai.

Bankai turėtų grąžinti sukčių išviliotus pinigus

Tuo tarpu Lietuvos bankas pasiūlė daugiau nei 20 įstatymų pakeitimų, kuriais siekiama iš esmės sustiprinti apsaugą nuo finansinio sukčiavimo. Vienas svarbiausių pokyčių – aiškesnis mokėjimų autorizavimo reglamentavimas: operacija nebūtų laikoma patvirtinta, jei ji atlikta be kliento žinios ar sutikimo.

Taip pat numatyta galimybė susigrąžinti sukčiams pervestas lėšas – jei pinigai pasiekia gavėjo sąskaitą, finansų įstaigos galėtų juos nurašyti ir grąžinti nukentėjusiam.

Be to, siūloma įpareigoti bankus ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus aktyviau stebėti operacijas realiu laiku ir stabdyti įtartinus mokėjimus. Jei to nebūtų padaryta, atsakomybė už nuostolius galėtų tekti pačioms finansų įstaigoms.

Siūlomuose pakeitimuose numatoma ir suteikti vartotojams daugiau kontrolės – jie galėtų patys nustatyti skirtingus limitus atsiskaitymams, pavedimams ar mokėjimams telefonu, prisitaikydami saugumo lygį pagal savo poreikius.

Kaip veikia sukčiai?

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai sukčiai veikia vis sudėtingiau ir taikosi į žmonių emocijas bei kasdienius įpročius. Dažniausiai jie susisiekia telefonu, SMS žinutėmis, el. laiškais ar socialiniuose tinkluose ir apsimeta bankų, policijos, telekomunikacijų bendrovių ar kitų institucijų atstovais [2].

Pagrindinis jų tikslas – išvilioti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis arba įtikinti žmogų pačiam pervesti pinigus. Tam pasitelkiamas skubos jausmas, gąsdinimas ar tariamai skubūs saugumo incidentai, dėl kurių aukos dažnai nebespėja kritiškai įvertinti situacijos.

Tarp dažniausiai pasitaikančių schemų išskiriamos fiktyvios investicijos, žadančios greitą pelną, netikros paskolos ar finansiniai pasiūlymai, taip pat romantiniai sukčiavimai ir apgaulingos istorijos apie paveldėjimą ar paramą. Verslai dažniau susiduria su suklastotomis sąskaitomis ar partnerių vardu siunčiamais el. laiškais, kuriais siekiama nukreipti mokėjimus į sukčių sąskaitas.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad visų šių schemų pagrindas yra pasitikėjimo išnaudojimas, todėl svarbiausia apsauga – neskubėti, tikrinti informaciją ir niekada neatskleisti savo finansinių duomenų nepatikimiems šaltiniams.