Politikų privatumas saugomas, jūsų — ne: ES nori šnipinėti pokalbius vardan vaikų apsaugos?

Europos Parlamentas spaudžia priimti „Chat Control“ įstatymą, nepaisant teisininkų įspėjimų dėl žmogaus teisių pažeidimų

Nutekintas memorandumas atskleidžia, kad Europos Parlamentas siekia susitarimo dėl prieštaringai vertinamo vaikų seksualinės prievartos medžiagos (CSAM) skenavimo įstatymo [1].

Kaip praneša „Netzpolitik“, liepos 11 dienos posėdyje parlamentarai pagrasino blokuoti dabartinės laikinosios savanoriško skenavimo tvarkos pratęsimą, jei Taryba nesutiks įteisinti privalomo skenavimo visose susirašinėjimo platformose.

Buvęs Europos Parlamento narys iš Vokietijos Piratų partijos Patrickas Breyeris portalui „TechRadar“ pabrėžė, kad tai yra „politinis šantažas“, kuris verčia rinktis tarp dviejų blogybių ir prieštarauja pačiai Parlamento deklaruotai pozicijai prieš masinį stebėjimą.

Danijos pasiūlymas laikomas radikaliausia versija, grasinančia šifravimo saugumui. Liepos 1 dieną, pirmąją Danijos pirmininkavimo ES Tarybai dieną, vėl pristatytas įstatymo projektas, numatantis privalomą visų Europos susirašinėjimo paslaugų naudotojų žinučių skenavimą [2].

P. Breyeris įspėjo, kad Danijos pasiūlymas ne tik numato privalomą masinį skenavimą, bet ir atvertų galimybę klientinėje įrenginio pusėje įdiegti prievartinius skenavimo mechanizmus, kurie sunaikintų šifravimo patikimumą. Išskirtinai, politikų ir kariškių paskyros būtų atleistos nuo tokio skenavimo.

Dalis ES valstybių keičia poziciją ir linksta prie susitarimo

Kritikai šį projektą vadina „Chat Control“ ir įspėja, kad jis siekia nuslopinti vaikų seksualinės prievartos turinio plitimą internete, tačiau realiai grasina šifruotos komunikacijos privatumo pabaiga. Ankstesnės projekto versijos sulaukė griežtos kritikos iš privatumo gynėjų, IT ekspertų ir politikų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas uždraudė bet kokius bandymus silpninti saugų ryšių šifravimą.

Memorandume taip pat teigiama, kad ES Tarybos teisinė tarnyba mano, jog dabartinis projektas vis dar pažeidžia europiečių pagrindines teises, nes prieiga prie visų naudotojų komunikacijos išlieka. Vis dėlto vis daugiau šalių, kurios 2024 metais prieštaravo „Chat Control“, dabar linksta pritarti Danijos pasiūlymui.

Jį remia Italija, Ispanija, Vengrija, o Prancūzija pareiškė, kad „iš esmės galėtų palaikyti“. Belgija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Slovėnija, Liuksemburgas ir Rumunija dar neapsisprendė. Sprendimas planuojamas spalio 14 dieną.

ES Komisija birželio pabaigoje paskelbė „ProtectEU“ strategijos pirmąjį žingsnį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sudaryti galimybes teisėsaugai iššifruoti privačius duomenis. Kritikai tai vadina masinio susirašinėjimo sekimo pradžia [3].

Masinio skenavimo pasekmės: nuo nepilnamečių kriminalizavimo iki anonimiškumo pabaigos

P. Breyeris perspėjo, kad toks įstatymas sunaikintų saugų šifravimą „WhatsApp“ ar „Signal“ platformose, sukeltų teisinius iššūkius dėl masinio nekaltų piliečių stebėjimo, kriminalizuotų jaunimą — Vokietijoje net 40 proc. už CSAM turinį įtariamų asmenų yra nepilnamečiai — ir neatneštų realios naudos aukoms.

Be skenavimo, paketas numato privalomą amžiaus patikrą, dėl kurios būtų panaikintas anonimiškumas, taip pat galimą „app store“ cenzūrą ir nepilnamečių pašalinimą iš skaitmeninės erdvės. Kritikai ragina piliečius skambinti, rašyti ir kitaip išreikšti nepritarimą savo atstovams Europos Parlamente, kol įstatymas dar nepriimtas.

Įstatymo kritikai teigia, kad tokios priemonės gali kelti grėsmę asmens privatumui ir ragina gyventojus aktyviai išsakyti savo poziciją. Jie primena, jog savo nuomonę dėl teisės aktų galima išreikšti tiesiogiai Europos Parlamento nariams, taip pat kreiptis į Nuolatinę Lietuvos atstovybę ES ar Vidaus reikalų ministeriją.