Politologai įsitikinę: kad ir kas bus naujasis JK premjeras, didelės įtakos Lietuvai tai neturės

Pasaulį vakar ryte sudrebino žinia, kad iš partijos lyderio ir premjero pareigų traukiasi Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Nors, žinant jo skandalų virtinės šleifą, tai nebuvo labai netikėta žinia, tačiau klausimų iškilo daug, ypač susijusių su Ukraina. Mat B. Johnsonas ypač aktyviai ir atvirai palaikė karo niokojamą šalį bei draugiškus santykius su Ukrainos prezidentu Volodymiru Zelenskiu.

Politologai įsitikinę, kad JK pozicija Ukrainos atžvilgiu keistis neturėtų. Panaši laikysena, anot jų, turėtų išlikti ir mūsų šalies atžvilgiu.

„Parlamentinė Konservatorių partija aiškiai pareiškė norą, kad būtų išrinktas naujas partijos lyderis, taigi ir naujas ministras pirmininkas“, – ketvirtadienį sakė B. Johnsonas [1].

Į vos pasirodžiusią žinią apie B. Johnsono pasitraukimą, Rusijos reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pasidžiaugė, išreiškęs viltį, kad dabar į šalies ministro pirmininko poziciją ateis „profesionalesni žmonės, galėsiantys priimti sprendimus dialogu“.

„Jis mūsų nemėgsta, mes jo irgi nemėgstam“, – apie B. Johnsoną aiškino D. Peskovas [2].

Ypač aktualus JK politinis gyvenimas yra ir ten gyvenantiems lietuviams. Tai yra labai susiję su „Brexit“: jiems buvo palengvintos taisyklės, kad jie galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi JK. Ar gali būti, kad pasikeitus politinei vadovybei, keisis ir šitie procesai?

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala ramino, kad niekas keistis neturėtų.

„Ne, nemanau, kad jie galėtų keistis. Dėl jų buvo tariamasi dar Teresos May vyriausybės metu. B. Johnsonas taip pat iš esmės taisyklių nekeitė, nes tai buvo vienas iš pirmųjų klausimų, dėl kurių pavyko susitarti ES ir JK. Todėl, manau, kad tikrai nesikeis, – įsitikinęs politologas. – Kas gali keistis, tai požiūris į Šiaurės Airiją. Apskritai į santykį su ES. Nes, kaip žinome, B. Johnsono vyriausybė vėlėsi į atvirą teisinę-politinę konfrontaciją su Briuseliu tam, kad apgintų savo interesą, bet bet kurių kitų stebėtojų teigimu, tai tiesiog paneigtų savo pačių pasirašytus dokumentus. [3]“

Tuo metu VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė abejojantis, kad pasikeitus JK premjerui, reikšmingai keistųsi ir šalies užsienio politika. Didesnių pokyčių, anot jo, galima tikėtis nebent vidaus politikos klausimais.

„Kai kurie ekonominės politikos sprendimai gali būti kitokie. Kaip buvo galima suprasti iš anksčiau atsistatydinusių ministrų pasisakymų, ypač Iždo sekretoriaus, tarp jo ir B. Johnsono buvo nesutarimų ekonominės politikos, viešųjų finansų klausimais. Šiose srityse gali būti tam tikrų pokyčių, bet manau, kad užsienio politika turėtų išlikti panaši“, – įvertino R. Vilpišauskas.

L. Kojala taip pat antrino kolegai ir teigė, jog, „kad ir kas bus naujasis lyderis arba lyderė, iš to politiko turėtume tikėtis iš esmės panašios pozicijos ir Lietuvai svarbiais užsienio politikos klausimais“.