Popiežiaus Leono pirmosios Velykos: vieni laukia aiškesnio balso, kiti vertina tylų veikimą

Pirmieji metai – tarp lūkesčių ir atsargios laikysenos

Popiežius Leonas šiemet mini pirmąsias Velykas po išrinkimo, praėjus beveik metams nuo pirmtako mirties. Tai svarbiausia krikščionių šventė, tačiau ji vyksta sudėtingame kontekste – pasaulyje vykstant konfliktams, ypač Artimuosiuose Rytuose. Dalis tikinčiųjų vis dar bando suprasti, koks iš tiesų yra naujasis pontifikas.

Leonas dažnai apibūdinamas kaip santūrus ir diplomatiškas lyderis. Jis skiriasi nuo savo pirmtako Pranciškaus, kuris garsėjo emocingais ir tiesmukais pasisakymais. Nors Leonas taip pat kritikavo pasaulio lyderių veiksmus, jis tai darė atsargiau. [1]

Per Verbų sekmadienį jis pasakė vieną stipriausių savo frazių: Dievas neklauso tų lyderių maldų, kurių „rankos pilnos kraujo“. Vėliau jis netgi tiesiogiai paminėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą, išreikšdamas viltį, kad šis ras „išėjimą“ iš karo Irane.

Dalis tikinčiųjų nori aiškesnės ir garsesnės pozicijos

Nepaisant šių pasisakymų, kai kurie katalikai tikisi daugiau aiškumo ir ryžto. Jie mano, kad dabartinė pasaulio situacija reikalauja stipresnio moralinio balso. Ypač kalbant apie karą ir politinius sprendimus.

„Norėčiau, kad jis daugiau kalbėtų apie tai, kas vyksta pasaulyje, dabar tiek daug sumaišties“, – sakė religijos mokytoja iš Airijos Joanne Coleman. Ji pridūrė: „Manau, jis yra geras žmogus su gerais ketinimais, bet jis turi kalbėti garsiau, ypač apie Trumpą.“

Panašios nuomonės laikosi ir Romoje dirbantis Gabriele. „Žmonės sako – duokite jam laiko, bet dabar ne laikas būti nedrąsiam. Jis juk amerikietis – tikėjausi, kad bus tiesmukesnis“, – sakė jis.

Tokie lūkesčiai atsirado dar prieš Leonui tampant popiežiumi. Būdamas kardinolu Robertu Prevostu, jis atvirai kritikavo Trumpo politiką, ypač migracijos klausimais, ir dalijosi tekstais, prieštaraujančiais JAV valdžios pozicijai.

Vatikanas renkasi tylų spaudimą ir diplomatiją užkulisiuose

Vis dėlto tapęs popiežiumi Leonas pasirinko kitą kelią. Vietoje viešų pareiškimų jis dažniau renkasi diplomatiją ir užkulisinį darbą. Vos po kelių savaičių nuo išrinkimo Vatikane jau lankėsi JAV viceprezidentas JD Vance’as ir valstybės sekretorius Marco Rubio.

Vatikano žurnalistas Iacopo Scaramuzzi teigia, kad tai sąmoninga strategija. „Jo strategija grindžiama ne žodžių skambesiu, o veiksmų efektyvumu“, – sakė jis. Anot jo, Šventasis Sostas veikia kaip tarpininkas tokiose vietose kaip Venesuela ar Kuba ir siekia mažinti konfliktus.

Pasak jo, „Šventasis Sostas yra girdimas visame pasaulyje, nes turi moralinį autoritetą, bet jo galia yra ribota“. Todėl pernelyg garsūs pareiškimai ne visada duoda realios naudos.

Leonas taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų. Po incidento Jeruzalėje, kai Izraelio policija neleido kardinolui įeiti į Šventojo Kapo bažnyčią, Izraelio valdžia vėliau atsiprašė. Manoma, kad prie to prisidėjo ir Vatikano spaudimas.

Tuo pat metu griežtesnius vertinimus dažniau išsako kiti Bažnyčios atstovai. Kardinolai viešai kritikuoja karą Irane ir ginklų prekybą, taip leisdami popiežiui išlaikyti diplomatinę liniją.

Kaip sako Nyderlandų žurnalistė Andrea Vreede, „kai žmonės nori, kad jis būtų garsesnis, jie iš tiesų nori, kad jis būtų kaip Pranciškus“. Vis dėlto ji pabrėžia, kad Leonas „nesirenka tuščių žodžių – problema ta, kad jo paprasčiausiai dar ne visi girdi“.