Popiežius Jonas Paulius I-asis paskelbtas palaimintuoju

Jonas Paulius I-asis – per žingsnį nuo šventojo titulo

Popiežius Jonas Paulius I-asis paskelbtas palaimintuoju. Dabartinis Romos Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus savo pirmtaką palaimintuoju paskelbė kelių tūkstančių tikinčiųjų akivaizdoje Šv. Petro aikštėje Vatikane.

Tai paskutinis oficialus žingsnis, kurio reikia, kad Jonas Paulius I-asis būtų paskelbtas šventuoju [1].

1978 m. rugpjūčio 26 d. išrinktas pontifiku, Jonas Paulius I-asis šias pareigas ėjo tik 33 dienas. Kaip skelbia Vatikanas, popiežius mirė nuo širdies smūgio, tačiau jo mirtis ir šiandien yra apsupta paslaptimis ir gandais.

Pontifiko kūnui nebuvo atliktas skrodimas, o visuomenei pateiktos kūno radimo aplinkybės prieštarauja viena kitai.

Dėl griežtos Jono Pauliaus I-ojo pozicijos į Vatikano banko skandalą įsivėlusių veikėjų atžvilgiu, dalis visuomenės ir dabar spekuliuoja, kad vadinamasis „besišypsantis popiežius“ galėjo būti nužudytas.

Popiežiaus pareigas ėjo vos 33 dienas

Popiežius Jonas Paulius I-asis, pontifiko pareigas perėmęs 1978 m., jas ėjo rekordiškai trumpai, tik 33 dienas [2].

Žiniasklaidos jis kartais buvo vadinamas „Rugsėjo popiežiumi“, nes savo pareigas ėjo būtent šį mėnesį. Dažnai jam klijuota ir „besišypsančio popiežiaus“ etiketė.

Sekmadienį visi pasaulio tikintieji galėjo atiduoti deramą pareigą šiam dvasininkui. Paskelbimas palaimintuoju yra paskutinis žingsnis prieš paskelbimą šventuoju.

Tūkstančiai žmonių susirinko Šventojo Petro aikštėje į ceremoniją, kuriai vadovavo popiežius Pranciškus. Ceremonijoje dalyvavo ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella.

Kaip per mišias kalbėjo popiežius Pranciškus, „Jonas Paulius I-asis su šypsena sugebėjo perteikti Viešpaties gerumą“:

„Graži yra Bažnyčia, kurios veidas linksmas, giedras ir besišypsantis, kuri niekada neuždaro durų, kuri neslegia širdžių, kuri nesiskundžia ir neturi nuoskaudų, kuri nėra pikta ir nepakanti, kuri nėra suniurusi, kuri negyvena praeities nostalgija“, – sakė popiežius Pranciškus, pagarbiai kalbėjęs apie savo pirmtaką [3].

Popiežius įvertintas dėl stebuklo Argentinoje

Dar praėjusiais metais popiežius Pranciškus priskyrė mirusiam popiežiui nuopelnus už stebuklingą argentinietės mergaitės išgydymą.

2011 m. argentinietė mergaitė Candela Giarda buvo ant mirties slenksčio, tačiau staiga pasveiko, o šis stebuklingas išgijimas siejamas būtent su popiežiumi Jonu Pauliu I-uoju [4].

2011 m. C. Giarda greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę; nustatyta, kad ji kurį laiką sirgo sunkia encefalopatija, pasireiškusia galvos skausmu. Pati mergaitė manė, kad galvą skauda tiesiog dėl skaitymo akinių dėvėjimo.

Net ir ligoninėje mergaitės būklė sparčiai blogėjo, ji ėmė vemti ir karščiuoti, netrukus paniro į komą.

Praradusi viltį, mergaitės motina Roksana nusprendė užsukti į bažnyčią, į kurią visada eidavo melstis. Ten ji sutiko tėvą Chosė Dabusti, kuris sutiko aplankyti ligonę ir už ją pasimelsti.

Atvykęs į ligoninę ir priėjęs prie Candelos lovos jis pasimeldė už mergaitės sveikatą ir patikėjo jos gyvybę saugoti Jonui Pauliui I-ąjam.

Praėjus kelioms valandoms, mergaitės būklė ėmė staiga gerėti, gydytojai, slaugytojos ir medicinos personalas negalėjo patikėti tuo, kas tuo metu vyko, tačiau Candelos motina Roksana net neabejojo ir iškart suprato, kad tai tikras stebuklas, o už jį dėkoti reikia popiežiui.

Popiežiaus mirtį iki šių dienų supa gandai ir paslaptys

Jonas Paulius I-asis arba Albino Luciani gimė 1912 m. spalio 17 d. Canale d'Argordo miestelyje šiaurės Italijos Belluno provincijoje. Jis buvo 263-asis popiežius, tačiau paskutinis Italijoje gimęs ir pirmasis XX amžiuje gimęs popiežius [5].

Popiežiumi jis buvo išrinktas 1978 m. rugpjūčio 26 d., tačiau Romos Katalikų bažnyčiai vadovavo vos mėnesį. Jo mirtis Vatikane ir visame pasaulyje sukėlė daugybė įtarimų ir gandų.

Popiežiui buvo tik 65 metai ir buvo manoma, kad jo sveikata buvo gera. Tačiau, įtarimus paskatino paties Vatikano pozicija ir neaiški įvykių versija.

Oficialiai pateiktos jo kūno radimo aplinkybės skyrėsi ir skeptikus iškart privertė kvestionuoti, ar tai, ką sako Vatikanas yra tiesa.

Nors teigta, kad popiežius patyrė miokardo infarktą, skrodimas niekuomet nebuvo atliktas [6]. Jono Pauliaus I-ojo kūnas buvo balzamuotas beveik iš karto, o tai nebuvo įprasta pagal Vatikano tradicijas ir net nukrypo nuo įprastų protokolų ir Italijos įstatymų. Tai sukėlė įtarimų, kad pareigūnai bando nuslėpti galimus nunuodijimo įrodymus.

Vatikano duomenimis, popiežius buvo rastas sėdintis lovoje, tebelaikantis rankoje knygą, su jam būdinga šilta šypsena. Kai kurie suabejojo, ar tokia situacija yra reali infarktą patyrusio žmogaus atveju; manyta, kad jis būtų kvietęs pagalbą.

Įdomu ir tai, kad Vatikanas paskelbė, kad Jono Pauliaus I-ojo kūną rado popiežiaus sekretorius, vėliau jau teigta, kad iš tikrųjų tai buvo vienuolė, atėjusi popiežiui atnešti rytinės kavos.

Netruko pasklisti ir teorijų bei galimų scenarijų, kas iš tiesų slypi už staigios popiežiaus mirties.

2017 m. išleistoje knygoje „Krikštamotė: motina Pasclina" rašytojas ir kunigas Čarlzas Murras rašo apie tai, kad popiežius Jonas Paulius I-asis bandė sudrausminti kardinolą Sebastianą Bagdžį, kuris į aukštus postus skyrė daug „liberalių" vyskupų. Pasak Č. Murro, S. Bagdžis buvo paskutinis žmogus, kuris matė popiežių Joną Paulių I-ąjį gyvą.

Kiti teigia, kad dėl popiežiaus mirties gali būti atsakingi kurijos pareigūnai ir Vatikano banko skandalo veikėjai. Jau daugybę metų kalbama, kad į finansinius skandalus ir nusikaltimus buvo įsivėlę net ypač aukšti Bažnyčios pareigūnai, vykdę finansinius sukčiavimus ir machinacijas [7].

Pagal šią įvykių versiją, Jonas Paulius I-asis galimai buvo nužudytas, nes siekė atlikti Vatikano banko tyrimą, kuris galėjo atskleisti su juo susijusį finansinį skandalą, susijusį su masonais, mafija ir didelėmis pinigų plovimo sumomis.

Tiesa, kai kurios konspiracinės teorijos yra sunkiau įsivaizduojamos. Pavyzdžiui, yra spekuliuojančių, kad Joną Paulių I-ąjį nužudė CŽV. Manoma, kad JAV vyriausybė norėjo turėti popiežių, kuris labiau atitiktų Jungtinių Valstijų užsienio politikos interesus, o Jonas Paulius I-asis toks nebuvo.

Kai kurios tradicionalistų grupės iškėlė teoriją, kad Jonas Paulius I-asis rengėsi atkurti tradicines lotyniškas mišias ir buvo nužudytas būtent dėl to. Tiesa, vėliau biografas Christophe’as Henningas teigė, kad sklandžiusius gandus galima paaiškinti tiesiog staigia Jono Pauliaus I-ojo mirtimi ir tuo metu Vatikano vykdyta „katastrofiška komunikacija“.