Portugalijos parlamentas priėmė įstatymą draudžiantį burkas ir nikabas viešumoje

Portugalija žengia drąsų žingsnį: parlamentas pritarė burkų ir nikabų draudimui viešose vietose

Portugalijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta dėvėti veidą dengiančius šydus dėl „lyties ar religinių priežasčių“ viešose vietose. Jei prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa pasirašys šį įstatymą, Portugalija prisijungs prie tokių šalių kaip Prancūzija, Austrija, Belgija ir Nyderlandai, kurios jau anksčiau uždraudė burkų ir nikabų dėvėjimą.

Įstatymo projektą inicijavo dešiniųjų partija Chega, kuri argumentuoja, kad veido slėpimas viešumoje prieštarauja laisvės, lygybės ir žmogaus orumo principams. Draudimas apimtų beveik visas viešas vietas, išskyrus lėktuvus, diplomatines atstovybes ir maldos namus. Už pažeidimą grėstų nuo 200 iki 4000 eurų baudos [1].

Pasak Chega partijos lyderių, šis sprendimas nėra nukreiptas prieš religiją, o prieš praktikas, kurios simbolizuoja moterų pavergimą ir socialinę izoliaciją. „Joks žmogus neturėtų būti priverstas slėpti savo veido – tai žmogaus orumo klausimas“, teigė partijos atstovai.

Įstatymo šalininkai argumentuoja, kad burkos ir nikabai nėra tik religijos išraiška, o dažnai – socialinio spaudimo ar patriarchalinės kontrolės simbolis. Toks veido slėpimas kartais trukdo dirbti, bendrauti, studijuoti, ar net patekti į kai kurias viešas vietas, nes trukdo žmogaus atpažinimui. Dažnai tokie šydai dėvimi dėl spaudimo iš šeimos ar bendruomenės, ne savanoriškai. Todėl draudimas, jų manymu, išlaisvina moteris nuo prievartos.

Tradicinių vertybių gynėjai: laisvė reiškia ir teisę matyti vieniems kitus

Nors Portugalijoje musulmonių, dėvinčių burką ar nikabą, yra palyginti nedaug, diskusija dėl veido uždengimo įgavo platesnį kultūrinį atspalvį. Dešinioji visuomenės dalis šį žingsnį sveikina kaip ribą, kurią Europa per vėlai, bet pagaliau drįsta brėžti, siekdama apsaugoti savo vertybes, viešąjį saugumą ir lyčių lygybę.

Chega partija pabrėžia, kad Vakarų demokratijos negali toleruoti praktikos, kuria moterys paverčiamos nematomomis. Toks požiūris remiasi Prancūzijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių argumentais, kur veido dengimas viešose vietose buvo laikomas socialinės atskirties ir radikalizmo forma [2].

Tuo tarpu centro dešinės partijos taip pat parėmė šį sprendimą, pabrėždamos, kad viešose erdvėse kiekvienas žmogus turi būti atpažįstamas ir lygus prieš įstatymą. Šis draudimas leistų dėvėti kitus šydus ir drabužius, kurie neuždengia veido. Juos muslmonės taip pat renkasi dėl religinių sumetimų.

Kairieji priešinasi, vadindami tai priešiškumu migrantams

Kairiųjų pažiūrų politikai kritikavo įstatymą, vadindami jį „diskriminaciniu“ ir „priešišku migrantams“. Socialistų partijos atstovas Pedro Delgado Alves tvirtino, kad iniciatyva „naudojama tik tam, kad būtų taikomasi į užsieniečius ir tikinčiuosius“.

Tačiau konservatyvūs komentatoriai pabrėžia, kad tai ne kova prieš tikėjimą, o pastanga ginti vakarietišką identitetą ir saugumą. Dešinieji sako, kad tolerancija neturi reikšti savo vertybių išsižadėjimo. Europa turi ginti tai, ant ko buvo pastatyta – laisvę, lygybę ir teisę būti matomu.

Jei įstatymas bus pasirašytas, Portugalija taps dar viena šalimi, kuri nedvejodama pasirinko aiškią poziciją už moterų laisvę ir prieš radikalų uždarumą. Šiais pavyzdžiai seka ne viena šalis. Tai žingsnis, kurį daugelis konservatorių visoje Europoje laiko pavėluotu, bet būtinu signalų pasikeitimu – Europa turi teisę ginti savo kultūrą, savo vertybes ir savo viešąsias erdves.