Potencialus Prancūzijos premjeras: jokių karių ir raketų į Ukrainą siunčiama nebus

J. Bardella nenori siųsti prancūzų karių į Ukrainą

Jordanas Bardella, partijos „Nacionalinio sambūrio“ lyderis, teigia, kad ir toliau didins Prancūzijos išlaidas gynybai, jei liepą po parlamento rinkimų bus paskirtas naujuoju ministru pirmininku. Kraštutinių dešiniųjų atstovas taip pat pareiškė, kad neketina siųsti prancūzų karių ar tolimojo nuotolio raketų į karo draskomą Ukrainą.

Tiesa, J. Bardella tikina, kad aprūpins Ukrainą amunicija, tik tarp siunčiamų ginklų nebus jokių raketų, galinčių smogti Rusijos teritorijai. Dalyvaudamas „Eurosatory“ ginklų šou, politikas žurnalistams aiškino [1]:

„Mano pozicija nepasikeitė, tai yra remti Ukrainą teikiant gynybai skirtą įrangą, amuniciją, operatyvinę logistinę paramą ir gynybinę ginkluotę, kad Ukraina galėtų apsisaugoti ir išlaikyti frontą.“

J. Bardella pridūrė, kad nepritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pozicijai dėl karių siuntimo į Ukrainą. Pasak politiko, prancūzų kareivių įžengimas į Ukrainos žemę būtų „raudonos linijos“ peržengimas.

„Nacionalinis sambūris“ gali sukliudyti E. Macrono planams kištis į Ukrainos karą

J. Bardella atmetė galimybę siųsti tolimojo nuotolio raketas, kurios galėtų smogti į Rusijos teritoriją. Nors Prancūzija jau spėjo Ukrainai atiduoti sparnuotąsias raketas SCALP ir buvo tikimasi, kad vėliau bus atsiųsta daugiau raketų, šiam E. Macrono ir jo bendražygių planui iškilo realus pavojus.

O J. Bardella savo nenoru siųsti tolimojo nuotolio raketas į Ukrainą, nes jos gali pasiekti ir smogti į Rusijos teritoriją, primena Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą. Šis politikas irgi laikosi pozicijos, jog Ukrainai nereikia tiekti raketų [2], nes kitaip bus įsitraukiama į karą.

Nors J. Bardella seniau yra pasmerkęs Kremliaus vykdomą „Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą“, jis pridūrė, kad nori „išvengti bet kokios eskalacijos su Rusija pavojaus, nes Rusija yra branduolinė valstybė“. J. Bardella pridūrė:

„Aš esu įsipareigojęs grąžinti taiką ir politinį stabilumą šiame regione.“

Pažymėtina, kad Paryžius ir Kijevas beveik užbaigė tartis dėl Vakarų trenerių, įskaitant prancūzų, siuntimo į Ukrainą. Tačiau ir šiems planams greičiausiai kiltų pavojus, jei po pirmalaikių rinkimų „Nacionalinis sambūris“ patektų į Prancūzijos vyriausybę.

Po dešiniųjų pergalės Europos Parlamento rinkimuose E. Macronas paleido parlamentą

77.lt primena, jog neseniai pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose prancūzai daugiausiai balsų atidavė partijai „Nacionalinis sambūris“. Tokios dešiniųjų pergalės nesitikėjęs E. Macronas paleido parlamentą ir paskelbė, kad nauji rinkimai įvyks birželio 30-ąją.

Paradoksalu, tačiau karo kurstymu ne sykį kaltintas E. Macronas paleisdamas parlamentą kalbėjo apie tai, jog Prancūzijai reikia „ramybės ir darnos“. Jis taip pat aiškino, kad EP rinkimų rezultatai „nėra geri Europą ginančioms partijoms“.

„Kraštutinių dešiniųjų partijos progresuoja visur žemyne. Tai situacija, su kuria negaliu susitaikyti. Šis sprendimas yra rimtas ir sunkus, tačiau tai yra pasitikėjimo aktas. Pasitikėjimas jumis, brangūs tėvynainiai, ir Prancūzijos žmonių gebėjimu priimti geriausią sprendimą sau ir ateities kartoms“, – kalbėjo E. Macronas [3].

Nors kol kas neaišku kas laimės Prancūzijos parlamento rinkimus, tačiau yra spėliojama, kad ir šiuose rinkimuose dešinieji turėtų susirinkti nemažai balsų. Jeigu „Nacionalinis sambūris“ užsitikrins daugumą, ekspertai mano, jog J. Bardella gali tapti naujuoju ministru pirmininku. O tai atneštų didelių permainų požiūryje į Ukrainą, kadangi nepaisant to, jog šalies prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau ministras pirmininkas kontroliuoja biudžetą.

Be to, verta prisiminti, kad 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimai gali atnešti papildomų permainų. Kadangi E. Macronas nebegalės kandidatuoti, „Nacionalinio sambūrio“ atstovė Marine Le Pen turės didelius šansus šį kartą sėkmingai patekti į Eliziejaus rūmus.