Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešų Žemaitaičio pasisakymų apie V. Čmilytę-Nielsen

Vilniaus prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl V. Čmilytei-Nielsen mestų kaltinimų

Ketvirtadienį pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio viešai išsakytų kaltinimų Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Parlamentė buvo įvardinta kaip tariamai teista dėl kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Tyrimas pradėtas įvertinus skunde nurodytas aplinkybes bei papildomai surinktus duomenis.

Kaltinimai buvo išsakyti Seimo posėdžio metu, kai kilo diskusija apie koalicijos su „Nemuno aušra“ klausimus. Šie pareiškimai sukėlė didelį politinį ir visuomeninį rezonansą, paskatino diskusijas apie parlamentarų viešą elgesį ir politinės etikos ribas bei parodė, kaip vieši kaltinimai gali paveikti politinę erdvę [1].

Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o jo eigą kontroliuoja Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Tyrimu siekiama nustatyti, ar parlamentaro pareiškimai galėjo sudaryti nusikalstamos veikos požymius ir įvertinti galimą teisinę atsakomybę už viešus kaltinimus politikoje.

Omenyje turėjo partiją, o ne konkretų asmenį

Į pradėtą ikiteisminį tyrimą sureagavęs R. Žemaitaitis atgailavo, kad nenorėjo asmeniškai įžeisti buvusios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir omenyje turėjęs Liberalų sąjūdį, o ne šią politikę asmeniškai. Politikas paaiškino, kad jo komentarai kilo iš diskusijų apie partijos veiklą ir koalicijų formavimą Seime, o ne dėl asmens atsakomybės [2].

Žemaitaitis pabrėžė, kad visą laiką tiksliai teigė, jog pirmininkė nėra teista, ir pripažino, jog jo žodžiai galėjo būti suprasti netiksliai. Jis ketina pateikti savo ankstesnius pasisakymus, siekdamas įrodyti, jog klaida nebuvo tyčinė, ir pažadėjo atsiprašyti, jei kas nors pasijuto įžeistas.

Politikas taip pat akcentavo skirtumą tarp partijos ir asmens atsakomybės, pabrėždamas, kad jo tikslas buvo diskutuoti apie teisinę partijos padėtį ir užsienio partnerių klausimus Seime, o ne kritikuoti konkrečią parlamentarę. Jis teigia, kad viešame komentare svarbu išlaikyti faktų tikslumą ir atsargiai atskirti individualią atsakomybę nuo partijos veiklos.

V. Čmilytė-Nielsen: šmeižtas buvo sąmoningas

Tačiau pati V. Čmilytė-Nielsen įsitikinusi, kad šmeižtas esą buvo sąmoningas. Parlamentarės teigimu, Seimo nario R. Žemaitaičio vieši pareiškimai apie tariamą jos teistumą tiesiogiai pažeidė jos asmens reputaciją ir siekė pakirsti visuomenės pasitikėjimą. Pasak jos, tai nėra atsitiktinumas – pastaruoju metu Žemaitaičio retorika vis agresyvėja, o šiuo atveju buvo peržengta riba [3].

Komentarai kilo rugsėjo 10 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, kai Žemaitaitis tvirtino, kad V. Čmilytė-Nielsen yra teista dėl kyšininkavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Liberalų sąjūdžio lyderė pabrėžia, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės, o vieši pareiškimai apie asmenis kelia pavojų tiek politinei kultūrai, tiek visuomenės pasitikėjimui Seimu.

Liberalų sąjūdis sumokėjo 376 tūkst. eurų baudą „MG Baltic“ byloje

2023-ųjų pabaigoje Liberalų sąjūdis sumokėjo teismo skirtą 376,6 tūkst. eurų baudą vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje. Didesnė dalis baudos buvo padengta iš valstybės partijai skirtos dotacijos, o likusi suma pasiskolinta iš partijos skyrių lėšų [4].

Baudos sumokėjimas įvykdytas po Apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo Liberalų sąjūdis pripažintas kaltu „MG Baltic“ byloje. Ši byla tapo viena garsiausių politinės korupcijos istorijų Lietuvoje, o teismo sprendimas nustatė, kad partija prisidėjo prie korupcinės veiklos, susijusios su verslo grupės įtaka politiniams procesams.