Prancūziją alinanti kaitra jau siejama su daugiau nei 1000 perteklinių mirčių

Prancūzijoje per karščio bangą užfiksuota apie 1000 perteklinių mirčių

Prancūzijoje per išskirtinai stiprią karščio bangą nuo birželio 24 d. užfiksuota apie 1 000 papildomų mirčių, palyginti su ankstesnių mėnesių mirtingumo lygiu. Šis skaičius dar nėra galutinis, nes dalis mirčių duomenų tebėra tikslinama, o karščio poveikis sveikatai dažnai išryškėja ne tą pačią dieną.

Birželio 24 d. Prancūzijoje buvo registruota daugiau kaip 1 200 mirčių dėl visų priežasčių, o birželio 25 ir 26 d. – daugiau kaip po 1 400 mirčių per parą. Palyginimui, balandį ir gegužę šalyje vidutiniškai buvo fiksuojama apie 900–1 000 mirčių per dieną.

Perteklinės mirtys nereiškia, kad kiekvienas atvejis jau priskirtas tiesiogiai karščiui. Tai statistinis rodiklis, rodantis, kiek mirčių užfiksuota daugiau nei įprastu laikotarpiu, todėl jis naudojamas vertinant tikrąjį ekstremalių orų poveikį visuomenės sveikatai.

Didžiausia rizika teko vyresniems žmonėms ir raudono pavojaus regionams

Apie 85 proc. perteklinių mirčių siejama su 65 metų ir vyresniais žmonėmis. Ši amžiaus grupė yra viena jautriausių karščio poveikiui, nes aukšta temperatūra didina dehidratacijos, širdies ir kraujagyslių sutrikimų, kvėpavimo problemų ir lėtinių ligų paūmėjimo riziką.

Labiausiai paveiktos teritorijos buvo tos, kuriose galiojo raudonasis karščio pavojus. Tarp jų – Il de Fransas, Naujoji Akvitanija, Bretanė, Centro–Luaros slėnio regionas, Normandija ir Luaros kraštas.

Karštis ypač pavojingas tada, kai temperatūra nenukrenta ir naktimis. Tokiu atveju žmogaus organizmas nebespėja atsistatyti, o rizika didėja ne tik lauke dirbantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie gyvena prastai vėdinamuose būstuose, vieniši, serga lėtinėmis ligomis arba vartoja tam tikrus vaistus.

Birželio 24 ir 25 dienos tapo karščiausiomis dienomis Prancūzijos stebėjimų istorijoje

Birželio 24 ir 25 d. Prancūzijoje buvo užfiksuotos karščiausios dienos nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Vidutinė paros temperatūra šalies mastu pirmą kartą pasiekė 30 °C ribą, aplenkdama ankstesnį 29,9 °C rodiklį, fiksuotą birželio 23 d.

Ši karščio banga išsiskyrė ne tik aukščiausia temperatūra, bet ir trukme bei geografiniu mastu. Oranžinis karščio pavojus buvo paskelbtas 90 departamentų, apimančių apie 91 proc. šalies gyventojų, o raudonasis pavojus galiojo 49 departamentuose, kuriuose gyvena apie 52 proc. Prancūzijos gyventojų.

Pagal intensyvumą šis epizodas pranoko 2003 m. rugpjūčio karščio bangą, tačiau pagal trukmę jai prilygo. 2003 m. vasara Prancūzijoje tapo nacionaline trauma, nes tuomet su karščiu buvo siejama apie 15 000 papildomų mirčių ir po jos šalyje buvo sustiprinta karščio rizikos valdymo sistema.

Karščio banga paveikė mokyklas, ligonines, elektros tiekimą ir žemės ūkį

Ekstremalios temperatūros sukėlė trikdžių ne tik sveikatos sistemoje, bet ir kasdienėje šalies veikloje. Dalis mokyklų ribojo pamokas arba buvo laikinai uždarytos, o ligoninės ir skubios pagalbos tarnybos sulaukė daugiau pacientų, patyrusių karščio sukeltų sveikatos sutrikimų.

Karštis taip pat paveikė energetiką ir transportą. Aukšta oro ir vandens temperatūra mažino kai kurių elektrinių darbo efektyvumą, o infrastruktūrai teko didesnė apkrova dėl išaugusio vėsinimo poreikio.

Žemės ūkyje karščio pasekmės buvo juntamos itin greitai. Prancūzijos paukštininkystės sektoriuje fiksuotos masinės paukščių žūtys, o pieno ūkiuose karščio stresas mažino primilžį. Tokie padariniai rodo, kad karščio bangos tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir maisto tiekimo bei ekonomikos problema.

Karščio pavojus Europoje vis dažniau tampa ankstyvos vasaros krize

Ši karščio banga apėmė ne tik Prancūziją, bet ir platesnę Europos dalį. Aukštos temperatūros buvo fiksuojamos Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Italijoje ir kitose šalyse, o dalį regionų vėliau pasiekė audros.

Karščio epizodai Europoje vis dažniau prasideda dar birželį, kai visuomenė ir infrastruktūra ne visada būna pasiruošusios ilgesniam ekstremalių temperatūrų laikotarpiui. Ankstyva kaitra pavojinga ir dėl to, kad po jos gali sekti naujos karščio bangos liepą ar rugpjūtį.

Artimiausiomis dienomis mirtingumo vertinimai gali būti tikslinami, nes dalis sveikatos pasekmių išryškėja vėliau. Prancūzijos atvejis primena, kad karštis nėra vien nepatogus vasaros reiškinys – tai tiesioginė visuomenės sveikatos krizė, kuri pirmiausia smogia vyresniems, sergantiems ir socialiai pažeidžiamiems žmonėms.

Šaltiniai

Euronews. (2026). France sees around 1,000 excess deaths during brutal heatwave
https://www.euronews.com/my-europe/2026/06/28/france-sees-around-1000-excess-deaths-during-brutal-heatwave

Santé publique France. (2026). L’épisode caniculaire exceptionnel marqué par une augmentation des décès
https://www.santepubliquefrance.fr/presse/lepisode-caniculaire-exceptionnel-marque-par-une-augmentation-des-deces

Météo-France. (2026). La canicule régresse, attention aux violents orages
https://meteofrance.com/actualites-et-dossiers/actualites/canicule-une-vague-de-chaleur-sinstalle-cette-semaine

Santé publique France. (2026). Heat Waves and Health in France. Bulletin of June 24, 2026
https://www.santepubliquefrance.fr/en/climate/extreme-heat-heat-wave/national-bulletin/heat-waves-and-health-france-bulletin-june-24-2026

Reuters. (2026). France records 1,000 excess deaths during record-breaking heatwave
https://www.reuters.com/business/environment/france-records-1000-excess-deaths-during-record-breaking-heatwave-2026-06-28/