Prancūziją apėmė įvairių sektorių streikai: darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų ir daugiau išteklių

Į gatves išėjo skirtingų profesijų atstovai

Rugsėjo 15 dieną Prancūzijoje surengti streikai ir protestai, kuriuose dalyvavo energetikos, sveikatos apsaugos, teisėsaugos ir kitų sektorių darbuotojai. Atskiros profesinės grupės kėlė skirtingus reikalavimus, tačiau jas vienijo nepasitenkinimas atlyginimais, darbo sąlygomis ir numatomu viešųjų išlaidų ribojimu.

Protestai nebuvo vienos centralizuotos akcijos dalis. Vienur darbuotojai nutraukė darbą arba sumažino gamybos apimtis, kitur vyko eitynės, piketai ir infrastruktūros blokados. Todėl protestų poveikis įvairiuose šalies regionuose buvo nevienodas.

Profesinės sąjungos teigia, kad didėjančios pragyvenimo, būsto, transporto ir energijos sąnaudos mažina realiąją darbuotojų perkamąją galią. Jų nuomone, valstybės taupymo planai negali būti įgyvendinami mažinant atlyginimus, darbuotojų lengvatas ar viešųjų paslaugų finansavimą.

Prancūzijos valdžia savo ruožtu pabrėžia būtinybę kontroliuoti viešąsias išlaidas. Šalies ekonomikos augimui lėtėjant, biudžeto deficitas, prognozuojama, viršys 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Energetikos sektoriuje – didžiausias streikas per kelis dešimtmečius

Valstybinė energetikos bendrovė EDF pranešė, kad iki rugsėjo 15-osios vidurdienio streikavo 59 proc. jos elektros ir dujų sektoriaus darbuotojų. Tai sudaro apie 38 tūkst. žmonių.

Bendrovės teigimu, tai buvo didžiausias šio sektoriaus darbuotojų streikas per kelis dešimtmečius. Dalyvių skaičius viršijo 2011 metais vykusios mobilizacijos mastą, kai taip pat buvo svarstomi energetikos darbuotojų lengvatų pakeitimai.

Darbuotojai nepritaria Prancūzijos Audito rūmų rekomendacijoms palaipsniui panaikinti energetikos sektoriaus darbuotojams ir pensininkams taikomas lengvatines elektros bei dujų kainas. Profesinės sąjungos šią lengvatą laiko ne privilegija, o tradicine darbo užmokesčio ir socialinių garantijų sistemos dalimi.

Audito rūmų vertinimu, lengvatiniai tarifai 2024 metais EDF galėjo kainuoti daugiau kaip 700 mln. eurų negautų pajamų. Institucija taip pat siūlė riboti kasmetinį atlyginimų didinimą, nes bendrovei reikia didelių investicijų esamiems reaktoriams atnaujinti ir naujiems energetikos projektams finansuoti.

Sumažinta branduolinių elektrinių galia

Streikuojant energetikos darbuotojams, naktį iš rugsėjo 14-osios į 15-ąją Prancūzijos elektros gamybos pajėgumas sumažėjo maždaug 6,5 gigavato. Didžioji dalis sumažėjimo buvo susijusi su septyniais branduoliniais reaktoriais, taip pat apribota dujinių ir hidroelektrinių veikla.

Rugsėjo 15 dieną protestas jau veikė aštuonių branduolinių reaktorių ir vienos dujinės elektrinės darbą. Vis dėlto EDF nurodė, kad šalies elektros tiekimo saugumui tiesioginė grėsmė nekilo.

Nepaisant sumažintos gamybos, Prancūzija išliko elektros energiją eksportuojančia valstybe. Tai svarbu visai Europos rinkai, nes Prancūzija paprastai pagamina apie 70 proc. savo elektros energijos branduolinėse elektrinėse ir perteklinę energiją tiekia kaimyninėms šalims.

Streikas parodė, kad energetikos darbuotojai gali daryti tiesioginį poveikį ne tik darbo santykiams, bet ir strateginei šalies infrastruktūrai. Vis dėlto gamybos sumažinimas buvo kontroliuojamas, o ne avarinis elektrinių išjungimas.

Apribotas didžiausio Prancūzijos SGD terminalo darbas

Protestai paveikė ir dujų infrastruktūrą. Diunkerko suskystintųjų gamtinių dujų terminalo darbuotojai sumažino jo dujų tiekimo pajėgumą iki 4 gigavatvalandžių per dieną.

Analitikų skaičiavimu, terminalo išdujinimo ir tiekimo apimtis galėjo sumažėti maždaug 476 gigavatvalandėmis per dieną. Tiesa, tuo metu į Diunkerką nebuvo numatyta naujų SGD krovinių, todėl nė vieno tanklaivio neprireikė nukreipti į kitą uostą.

Kiti trys dideli Prancūzijos terminalai – du Fos siur Mer ir vienas Montoire – veikė įprastai. Dalį trūkstamo kiekio taip pat galėjo kompensuoti Nyderlandų ir Belgijos terminalai.

Diunkerko terminalo darbas svarbus ne tik Prancūzijai. Šalis yra viena reikšmingesnių dujų tiekėjų kitoms Europos valstybėms, kurios prieš žiemą pildo saugyklas. Ilgiau trukęs arba išplitęs terminalų streikas galėtų paveikti regioninius dujų srautus, tačiau vienos dienos akcija tiekimo krizės nesukėlė.

Policijos pareigūnai protestavo pertraukų metu

Paryžiuje prie protestų prisidėjo policijos profesinių sąjungų atstovai. Kadangi Prancūzijos policijos pareigūnams draudžiama streikuoti, jie demonstracijose dalyvavo per tarnybos pertraukas.

Pareigūnai reikalavo didesnių atlyginimų, geresnių socialinių garantijų ir papildomų išteklių policijos darbui. Protestuotojai kalbėjo apie augantį darbo krūvį, personalo trūkumą ir nepakankamą kompensaciją už rizikingas darbo sąlygas.

Policijos profesinės sąjungos „Alliance“ generalinio sekretoriaus pavaduotojas Loïcas Traversas pareiškė, kad pareigūnams liko vienintelis pasirinkimas – parodyti savo jėgą gatvėse. Prie demonstracijos prisijungė ir dešiniųjų politinių partijų atstovai.

Pareigūnų protestas išsiskyrė iš kitų akcijų tuo, kad policija paprastai atsakinga už viešosios tvarkos palaikymą per demonstracijas. Šį kartą dalis teisėsaugos sistemos darbuotojų patys tapo protesto dalyviais.

Žvejai blokavo degalų sandėlį

Pietų Prancūzijoje žvejai surengė atskirą protestą ir blokavo degalų sandėlį Fos siur Mere. Jie skundėsi didėjančiomis degalų kainomis, veiklos sąnaudomis ir augančiais reguliavimo reikalavimais.

Žvejybos sektoriui degalai sudaro reikšmingą kasdienių išlaidų dalį. Kainoms kylant, dalis reisų gali tapti ekonomiškai nuostolingi, ypač mažesniems laivams ir šeimos verslams.

Fos siur Mero meras Philippe’as Maurizot pareiškė, kad negalima nuolat daugiau reikalauti iš žmonių, kurie gamina, transportuoja, maitina gyventojus ir užtikrina valstybės veikimą, kartu paliekant jiems vis mažiau lėšų pragyventi.

Degalų sandėlio blokada buvo simbolinis, bet kartu ir praktinis spaudimo būdas. Ilgesnė akcija galėtų sutrikdyti degalų tiekimą, tačiau apie didelio masto trūkumą ar ilgalaikį transporto paralyžių nepranešta.

Sveikatos apsaugos darbuotojai reikalauja daugiau išteklių

Prie protestų prisidėję sveikatos apsaugos darbuotojai akcentavo ne tik atlyginimus, bet ir bendrą viešosios sveikatos sistemos finansavimą. Jie reikalavo daugiau darbuotojų, ligoninių lovų ir priemonių kasdieniam darbui.

Prancūzijos ligoninės, kaip ir daugelio kitų Europos valstybių sveikatos sistemos, susiduria su darbuotojų trūkumu, perdegimu ir didėjančiu paslaugų poreikiu. Profesinės sąjungos perspėja, kad papildomas taupymas gali dar labiau apsunkinti pacientų priežiūrą.

Ši protesto dalis skiriasi nuo energetikos darbuotojų ginčo dėl konkrečios lengvatos. Medikai ir kiti sveikatos sektoriaus darbuotojai pirmiausia kalba apie nepakankamus sistemos išteklius ir darbo krūvio bei atlyginimo neatitikimą.

Tikslaus bendro streikavusių sveikatos apsaugos darbuotojų skaičiaus nacionaliniu mastu nebuvo paskelbta. Todėl negalima patikimai teigti, kad ligoninių veikla visoje šalyje buvo vienodai sutrikdyta.

Protestų fone – sudėtingas valstybės biudžetas

Streikai surengti prieš Prancūzijos vyriausybei pateikiant 2027 metų biudžeto projektą. Jo rengimas vyksta sudėtingomis ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis.

Šalies ekonomikos augimo prognozės buvo sumažintos, o biudžeto deficitas gali viršyti 5 proc. BVP. Tai gerokai daugiau už Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakte nustatytą 3 proc. ribą.

Vyriausybė teigia, kad išlaidų kontrolė turės būti bendras valstybės, institucijų ir visuomenės darbas. Profesinės sąjungos baiminasi, kad tokia formuluotė gali reikšti atlyginimų įšaldymą, socialinių lengvatų mažinimą ir naujus viešųjų paslaugų finansavimo apribojimus.

Prancūzijos parlamentas išlieka susiskaldęs, o politinės partijos jau rengiasi 2027 metų prezidento rinkimams. Todėl net techniškai būtini biudžeto sprendimai lengvai tampa platesnės politinės kovos dalimi.

Ne vien atlyginimų konfliktas

Rugsėjo 15-osios mobilizacija nebuvo vien tik koordinuotas ginčas dėl bendro atlyginimų padidinimo. Skirtingos profesinės grupės turėjo savų interesų: energetikos darbuotojai gynė lengvatinius tarifus, policininkai reikalavo geresnio atlygio ir išteklių, o žvejai protestavo dėl degalų kainų.

Vis dėlto šias akcijas sieja bendra problema – didėjantis atotrūkis tarp valstybės finansinių galimybių ir darbuotojų lūkesčių. Vyriausybė mėgina mažinti deficitą, o profesinės sąjungos teigia, kad taupymo našta per dažnai perkeliama samdomiems darbuotojams ir viešosioms paslaugoms.

Energetikos sektoriaus streikas parodė didelį darbuotojų mobilizacijos lygį. Tačiau kitų protestų mastas buvo mažesnis ir nevienodas, todėl visos dienos nederėtų apibūdinti kaip visiško Prancūzijos paralyžiaus.

Tolesnė įvykių raida priklausys nuo to, kokias konkrečias priemones vyriausybė įtrauks į biudžetą. Jei bus siūloma mažinti darbuotojų lengvatas, riboti atlyginimų augimą ar apkarpyti viešųjų paslaugų finansavimą, profesinės sąjungos gali skelbti naujas ir platesnes protesto akcijas.

Šaltiniai

„RFI“. (2026). Strikes, protests across France from various sectors claiming more pay, resources. https://www.rfi.fr/en/france/20260915-strikes-protests-across-france-from-various-sectors-claiming-more-pay-resources

„Reuters“. (2026). French unions strike across multiple sectors as budget proposal looms. https://www.reuters.com/business/world-at-work/french-labour-strike-reduces-delivery-capacity-dunkirk-lng-terminal-2026-09-15/

„Le Monde“. (2026). After summer of unprecedented heatwaves and drought, climate activists rally support ahead of French elections. https://www.lemonde.fr/en/environment/article/2026/09/15/after-summer-of-unprecedented-heatwaves-and-drought-climate-activists-rally-support-ahead-of-french-elections_6757544_114.html