Prancūzija ir Jungtinė Karalystė nutarė: ketina po paliaubų dislokuoti karius Ukrainoje

Londonas ir Paryžius patvirtina pasirengimą siųsti pajėgas kaip platesnių saugumo garantijų dalį

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė oficialiai patvirtino ketinimą dislokuoti savo karius Ukrainos teritorijoje po galimų paliaubų su Rusija. Šis žingsnis įtvirtintas bendroje deklaracijoje, kurią Paryžiuje pasirašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo pabaigoje. [1]

Pasak K. Starmerio, po ugnies nutraukimo Prancūzija ir Jungtinė Karalystė Ukrainoje įsteigtų karinius centrus ir saugomas bazes ginklams bei karinei technikai, skirtas remti Ukrainos gynybinius poreikius.

E. Macronas pabrėžė, kad daugianacionalinės pajėgos būtų dislokuotos atokiau nuo fronto linijos, sausumoje, ore ir jūroje, siekiant suteikti Ukrainai „užtikrinimo efektą“, kuris turėtų atgrasyti Rusiją nuo naujos agresijos. Jis taip pat patvirtino, kad Turkija prisidėtų jūrine parama.

„Saugumo garantijos yra esminė sąlyga tam, kad taikos susitarimas niekada nereikštų Ukrainos kapituliacijos ar naujos grėsmės jos saugumui“, – teigė E. Macronas.

Siūlomos garantijos primena NATO 5-ąjį straipsnį, tačiau jų įgyvendinimas lieka neaiškus

Diskutuojamas saugumo paketas apima ne tik karių dislokavimą, bet ir JAV vadovaujamą aukštųjų technologijų paliaubų stebėsenos mechanizmą bei teisiškai įpareigojantį pažadą padėti Ukrainai, jei Rusija vėl imtųsi karinių veiksmų. [2]

Šis įsipareigojimas, kuris savo logika primena NATO kolektyvinės gynybos 5-ąjį straipsnį, galėtų apimti karinę, logistinę, ekonominę ir diplomatinę paramą. Tačiau, skirtingai nei NATO atveju, jis nebūtų automatinis – sprendimas aktyvuoti pagalbą liktų politinis.

Be to, tokia prievolė pareikalautų nacionalinių parlamentų ratifikacijos, o tai kelia rimtų abejonių šalyse, kuriose parama Ukrainai silpnėja. Jungtinėse Valstijose sprendimą turėtų tvirtinti Kongresas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas po susitikimo nurodė, kad bet koks Vokietijos indėlis būtų galimas tik gavus Bundestago pritarimą, o karių dislokavimas būtų ribojamas Ukrainos kaimyninėmis šalimis. Vis dėlto jis pridūrė: „Iš esmės neatmetame nieko.“

Politinė vienybė demonstruojama, tačiau realus atgrasymas priklausys nuo sprendimų parlamente

Paryžiaus susitikime dalyvavo beveik 30 Vakarų valstybių lyderių, taip pat Turkijos, Australijos, Japonijos ir Naujosios Zelandijos atstovai. Jungtinių Amerikos Valstijų delegacijai vadovavo prezidento Donaldo Trumpo paskirti derybininkai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – tai buvo pirmas kartas, kai jie asmeniškai dalyvavo šiame formate.

„Prezidento Trumpo nurodymas yra siekti taikos Ukrainoje, ir mes esame pasiryžę jo vardu padaryti viską, kas įmanoma“, – sakė S. Witkoffas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitikimą pavadino „stipriu vienybės demonstravimu“, tačiau pačios schemos gyvybingumas priklausys nuo to, ar valstybės iš tiesų bus pasirengusios prisiimti ilgalaikius ir teisiškai įpareigojančius sprendimus.

V. Zelenskis susitikimą pavadino „didžiuliu žingsniu į priekį“, tačiau pripažino, kad to nepakaks tol, kol karas realiai nesibaigs. Tuo metu Rusija kol kas nerodo ženklų, kad būtų pasirengusi kompromisams, ir toliau vykdo smūgius Ukrainos miestams.

„Mes galime pasiekti taikos susitarimą tik tada, jei Putinas bus pasirengęs nusileisti. Kol kas jis nerodo, kad būtų pasirengęs taikai“, – sakė K. Starmeris.