Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją siaubia gaisrai, Europą ir toliau alina karščio bangos

Pragaras Europoje tęsiasi

Europą kamuojanti karščio banga Pietuose kelia pavojų žmonių gyvybėms ir sukelia milžiniško masto gaisrus. Vyriausybės perspėja piliečius saugotis kaitros, o dėl gaisrų pavojaus Prancūzijos, Portugalijos ir Ispanijos valdžios institucijos iš namų evakavo tūkstančius žmonių [1].

Kai kuriose žemyno dalyse šią savaitę laukiama naujų temperatūros rekordų, o tai kelia baimę tiek patiems gyventojams, tiek ir pagalbos tarnyboms bei meteorologams.

Po sauso ir karšto pavasario Europoje, gaisrų bei siaubingos kaitros sezonas žemyne prasidėjo anksčiau nei įprastai [2]. Dėl to vis garsiau kalbama apie pokyčius gamtoje ir klimato kaitą, kuri skatina sunkiai nuspėjamus reiškinius. Tačiau yra ir kiti nuomonė – esą gali būti, kad nėra jokios ekstremalios klimato kaitos.

Vasaros gaisrai ir sunkiai pakeliami karščiai tampa normaliais reiškiniais

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos karščio bangos Europoje taps vis dažnesnės ir intensyvesnės. Tai matome ir dabartiniu atveju. Žemo slėgio oras Pietų Europoje traukia karštą orą iš Sacharos į šiaurę.

Tai reiškia, kad ši žemo slėgio zona slinks į šiaurę ir rytus, todėl karštas oras pasieks ne tik Prancūziją ar Didžiąją Britaniją, bet ir dalį Vidurio Europos.

O Pietų Europoje karštis milžinišką pavojų kelia milijonams gyventojų. Dėl didelio karščio Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje ir kitose aplinkinėse šalyse liepsnoja didžiuliai ir sunkiai suvaldomi miškų gaisrai. Dėl jų ir kaitros, iš savų namų buvo evakuota tūkstančiai žmonių [3].

Didžiulę žalą šiuo metu patiria Portugalija. Šiais metais miškų gaisrai jau sunaikino apie 74 000 hektarų žemės. Stipraus vėjo pakurstyti gaisrai sunaikino namus atokiuose kaimuose šalies šiaurėje ir centre.

Būtent čia miškai, daugiausia pušynai ir labai degūs eukaliptai, užima daugiau kaip trečdalį teritorijos. Gaisrai taip pat siaubia turistų pamėgtą Algarvės pakrantę.

Šalies ministras pirmininkas Antonijus Kosta atšaukė valstybinį vizitą į Mozambiką, kad galėtų prižiūrėti gaisro gesinimo operacijas ir paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį [4].

Pagal Europos bendradarbiavimo susitarimą Italija ir Ispanija atsiuntė lėktuvus padėti Portugalijos ugniagesiams.

Tačiau, pagalbos reikia ir Ispanijai. Ispanijoje ugniagesiai, padedami karinių brigadų, bando užgesinti daugiau kaip 30 gaisrų, siautėjančių visoje šalyje.

Ankstų šeštadienio rytą regiono gelbėjimo tarnybos tviteryje pranešė, kad dėl didelio miškų gaisro netoli Malagos provincijos Mijaso miestelio, kuris yra populiarus tarp Šiaurės Europos turistų, iš namų evakuota daugiau kaip 3 000 žmonių [5].

Šalį sukrėtė ir komunalininko mirtis, kai asmuo, dirbdamas didžiulės kaitros metu, patyrė šilumos smūgį. Tai paskatino Madrido valdžią suteikti gatvių valytojams galimybę dirbti vakarais.

Situacija įtempta ir Pietvakarių Prancūzijoje. Cazaux regione į pietvakarius nuo Bordo, policijos pareigūnai eina nuo durų prie durų, siekdami įsitikinti, kad gyventojams viskas gerai [6].

Tuo tarpu netoli La Teste-de-Buch miesto susidarė ilgos automobilių eilės, kai žmonės suskubo palikti apylinkes.

Prancūzijos vyriausybė suintensyvino pastangas apsaugoti slaugos namuose gyvenančius žmones, benamius ir kitus pažeidžiamus gyventojus.

Karščio bangos nesibaigs

Karščio bangos Europoje jau spėjo pareikalauti žmonių gyvybių. Penktadienį paskelbtais Karloso III sveikatos instituto duomenimis, per pirmąsias tris karščio bangos dienas, Ispanijoje mirė 84 žmonės [7].

Portugalijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad liepos 7–13 d. šalyje nuo karščio mirė 238 žmonės.

O artimiausiomis dienomis tikėtis vėsumos neverta.

Jungtinėje Karalystėje šeštadienį buvo sušauktas nepaprastasis ministrų kabineto posėdis, kuriame aptartas pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje paskelbtas įspėjimas dėl ekstremalaus raudonojo laipsnio karščio pavojaus.

Prancūzijoje meteorologijos departamentas paskelbė raudoną karščio bangos pavojų 15 departamentų nuo Bretanės iki vakarinės pakrantės ir dar 51 departamentui oranžinį pavojų.

Italijoje ribojamas vandens naudojimas: negalima nei plauti automobilių, nei laistyti sodų

Italijoje dėl įkaitusios oro temperatūros Šiauriniame Pjemonto regione daugiau kaip 170 savivaldybių išleido arba planuoja išleisti potvarkius dėl vandens vartojimo. Vandenį dabar leidžiama naudoti tik maistui, buitinėms reikmėms ir sveikatos priežiūrai.

Visi pagauti naudojantys vandenį viešiesiems ar privatiems sodams laistyti, kiemams ar automobiliams plauti, gali būti nubausti iki 500 eurų bauda.

Kasmet vasaros gali atnešti vis naujų siurprizų

Karščio banga yra laikomas karštų orų laikotarpis, kai temperatūra yra aukštesnė, nei tikimasi tuo metų laiku. Karščio bangos paprastai kyla vasarą, kai virš teritorijos susidaro aukšto slėgio sritis.

Jos taip pat gali atnešti vadinamąsias „tropines naktis", kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 C.

Dėl to sutrinka žmogaus miegas, organizmas gali nukentėti, nes nespėja pakankamai atvėsti [8].

Mokslininkai kasmet kalba, kad dėl tokių kaitrų yra kaltos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, pavyzdžiui, anglies dioksidas. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos dideliais kiekiais patekę į Žemės atmosferą sulaiko saulės šilumą. Būtent todėl mūsų planeta šyla.

Tai tampa veiksniu tam, ką matome dabar: visame pasaulyje orai kasmet tampa vis ekstremalesni.

Nors intensyvaus karščio laikotarpių pasitaiko natūralioje orų sistemoje, tačiau mokslininkai teigia, kad dėl visuotinio atšilimo jie tampa dažnesni, intensyvesni ir trunka ilgiau.