Vienas įrašas.549 583akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Prancūzija peržengė ribą, dėl kurios ginčijosi dešimtmečius: parlamentas įteisino pagalbą mirti

•Ligos•Gražvydas Kerelis
Komentuoti (0)

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja galutinai patvirtino teisę į pagalbą mirti

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja liepos 15 dieną galutinai priėmė įstatymą, leidžiantį daliai nepagydomomis ligomis sergančių suaugusiųjų prašyti medicininės pagalbos nutraukti gyvenimą. Už teisės aktą balsavo 291 deputatas, prieš – 241, dar 29 parlamentarai susilaikė. Balsavime dalyvavo 561 Nacionalinės Asamblėjos narys.

Priimtas įstatymas užbaigė daugiau kaip dvejus metus trukusį parlamentinį procesą, kurį inicijavo prezidentas Emmanuelis Macronas. Projektas kelis kartus keliavo tarp parlamento rūmų, tačiau Nacionalinei Asamblėjai ir Senatui nepavyko susitarti dėl bendros redakcijos.

Konservatyvesnės sudėties Senatas liepos 7 dieną atsisakė toliau svarstyti projektą ir jį atmetė. Pagal Prancūzijos Konstitucijoje nustatytą procedūrą galutinį sprendimą po nesėkmingų abiejų rūmų derybų galėjo priimti Nacionalinė Asamblėja.

Pagalbos mirti galės prašyti tik griežtus medicininius ir teisinius kriterijus atitinkantys pacientai

Teise galės pasinaudoti ne jaunesni kaip 18 metų Prancūzijos piliečiai arba teisėtai ir nuolat šalyje gyvenantys asmenys. Pacientas turės sirgti sunkia ir nepagydoma liga, pasiekusia pažengusią arba galutinę stadiją, ir patirti nuolatines fizines ar psichologines kančias, kurių neįmanoma tinkamai numalšinti arba kurių gydymo žmogus atsisako.

Prašymas turės būti pateiktas laisva valia, be išorinio spaudimo, o pacientas privalės gebėti suprasti savo sprendimą ir jo pasekmes. Vien psichikos liga negalės būti pagrindas suteikti pagalbą mirti, o žmonės, praradę gebėjimą aiškiai išreikšti valią ir priimti sąmoningą sprendimą, reikalavimų neatitiks.

Įstatyme nenustatytas konkretus likusio gyvenimo terminas, pavyzdžiui, šeši mėnesiai. Prancūzijos įstatymų leidėjai tokio kriterijaus atsisakė argumentuodami, kad gydytojai ne visada gali patikimai numatyti, kiek žmogui liko gyventi, todėl pagrindiniu vertinimo matu taps ligos stadija, kančios ir paciento gebėjimas apsispręsti.

Mirtiną preparatą pacientas turės suvartoti pats, išskyrus fiziškai nepajėgius žmones

Patvirtinus prašymą pacientui būtų suteiktas mirtiną poveikį turintis preparatas. Pagrindinė įstatymo taisyklė numato, kad žmogus jį turi suvartoti pats. Jeigu dėl fizinės būklės to padaryti negalėtų, preparatą galėtų suleisti gydytojas arba slaugytojas.

Procedūra galėtų būti atliekama paciento namuose, gydymo įstaigoje arba kitoje suderintoje vietoje. Su pagalba mirti susijusias medicinines išlaidas turėtų padengti Prancūzijos valstybinė sveikatos draudimo sistema.

Gydytojams ir slaugytojams numatyta sąžinės išlyga, leidžianti atsisakyti tiesiogiai dalyvauti procedūroje. Tačiau gydymo įstaigos negalėtų visos institucijos vardu uždrausti teisės aktu leidžiamos pagalbos, todėl pacientui turėtų būti sudaryta galimybė kreiptis į kitą specialistą.

Sprendimą turės patikrinti keli medikai, o pacientui bus paliktas apsvarstymo laikas

Prašymą gavęs gydytojas turės patikrinti, ar pacientas atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus. Prieš priimdamas sprendimą jis privalės konsultuotis bent su kitu gydytoju ir paciento priežiūroje dalyvaujančiu sveikatos priežiūros specialistu.

Patvirtinus prašymą pacientas turės dar kartą aiškiai išreikšti savo valią po privalomo mažiausiai dviejų dienų apsvarstymo laikotarpio. Jis galės bet kuriuo metu persigalvoti ir sustabdyti procedūrą, net jeigu visi ankstesni medicininiai vertinimai jau atlikti.

Šalininkai šiuos reikalavimus vadina apsauga nuo skubotų sprendimų ir spaudimo pažeidžiamiems žmonėms. Kritikai teigia, kad tokios sąvokos kaip „nepakeliamos kančios“ gali būti vertinamos nevienodai, todėl tikrasis įstatymo griežtumas paaiškės pradėjus jį taikyti gydymo įstaigose.

Prancūzijos medikai ir religinės organizacijos perspėja apie pavojų pažeidžiamiems pacientams

Įstatymo priešininkai baiminasi, kad sunkiai sergantys, neįgalūs, vieniši ar nuo artimųjų priklausomi žmonės gali pajusti tiesioginį arba netiesioginį spaudimą pasirinkti mirtį. Dalis medikų taip pat prieštarauja gydytojų įtraukimui į procedūrą, kurios tiesioginis tikslas yra paciento mirtis.

Griežčiausiai projektą kritikavo Katalikų Bažnyčia ir dalis konservatyvių politikų. Jie ragino pirmiausia užtikrinti vienodą paliatyviosios pagalbos prieinamumą visoje šalyje, nes paciento noras mirti gali būti susijęs su nepakankamai gydomu skausmu, vienatve arba prasta socialine priežiūra.

Įstatymo šalininkai atsako, kad paliatyvioji pagalba ir teisė prašyti pagalbos mirti nėra tarpusavyje nesuderinamos. Prancūzijos parlamentas pagalbos mirti klausimą svarstė kartu su atskira paliatyviosios priežiūros stiprinimo kryptimi, siekdamas, kad pacientas turėtų realų pasirinkimą, o ne būtų verčiamas apsispręsti dėl nesuteiktos medicininės pagalbos.

Įstatymas dar neįsigaliojo, nes jo laukia Konstitucinės Tarybos vertinimas

Galutinis Nacionalinės Asamblėjos balsavimas dar nereiškia, kad pagalbos mirti procedūros Prancūzijoje gali būti pradėtos iš karto. Įstatymas turi būti perduotas Konstitucinei Tarybai, kuri patikrins, ar jo nuostatos neprieštarauja Prancūzijos Konstitucijai.

Konstitucinei Tarybai patvirtinus teisės aktą, jį turės paskelbti prezidentas, o vyriausybė parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Juose turės būti nustatyta preparatų išdavimo, medicininių vertinimų, priežiūros, duomenų registravimo ir procedūrų kontrolės tvarka.

Prancūzija priartėjo prie grupės Europos valstybių, kuriose viena ar kita forma leidžiama pagalba mirti. Tačiau skirtingų valstybių modeliai smarkiai skiriasi: vienur leidžiama tik gydytojo padedama savižudybė, kitur – ir eutanazija, o pacientų ligos, amžiaus bei gyvenimo trukmės kriterijai nėra vienodi.

Šaltiniai

Euronews. (2026). French parliament adopts assisted dying bill
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/15/french-parliament-passes-assisted-dying-bill-for-some-terminally-ill-adults

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja. (2026). Scrutin public n° 8280 sur la proposition de loi relative au droit à l’aide à mourir
https://www.assemblee-nationale.fr/dyn/17/scrutins/8280

Prancūzijos Senatas. (2026). Proposition de loi relative au droit à l’aide à mourir
https://www.senat.fr/travaux-parlementaires/textes-legislatifs/la-loi-en-clair/proposition-de-loi-relative-au-droit-a-laide-a-mourir.html

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.