Prancūzija užsimojo taupyti net išjungdama Eifelio bokšto šviesas

Paryžius išjungs Eifelio bokšto apšvietimą

Dėl Europą ištikusios energetikos krizės Paryžiaus savivaldybė nusprendė naktimis anksčiau išjungti pagrindinio miesto simbolio – Eifelio bokšto apšvietimą.

Antradienį Paryžiaus merė Anne Hidalgo paskelbė, kad Eifelio bokšte išjungs naktinį mirksinčių šviesų apšvietimą viena valanda anksčiau nei įprastai [1].

Šios simbolinės priemonės imtasi dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pristatyto taupymo plano, kuriuo šį šaltąjį sezoną bus siekiama sutaupyti kaip įmanoma daugiau energijos sąnaudų.

Prancūzijos valdžios siekis – šią žiemą elektros energijos sąnaudas sumažinti 10 proc.

Ar šiam tikslui pasiekti pagelbės Eifelio bokšto apšvietimo sumažinimas, abejojama. Pasak šio didelio traukos objekto operatoriaus, kas valandą mirksinčios šviesos sudaro tik 4 proc. Eifelio bokšto sąskaitos už elektros energiją.

Prancūzijos sostinė rodo pavyzdį ir ima taupyti

Šį pirmadienį Prancūzijos prezidentas E. Macronas perspėjo, kad dėl Europoje kilusios energijos krizės ateinančiais mėnesiais gali tekti apsvarstyti galimybę priverstinai taupyti energiją, jei savanoriškų pastangų nepakaks.

Siekiant išvengti kraštutinių scenarijų, skirtingi Prancūzijos miestai su sostine Paryžiumi priešakyje ima stipriau veržtis diržus, išjungdami lankytinų objektų ir valstybinės svarbos pastatų apšvietimą naktimis.

Pagrindinio Paryžiaus ir visos šalies simbolio Eifelio bokšto šviesų išjungimas nuliūdins ne vieną prancūzą ir miesto svečią, kuris dieną meilės mieste palydėdavo būtent Eifelio bokšto šviesų apsuptyje.

Šiuo metu Eifelio bokštas iki 1 val. nakties yra apšviečiamas specialia šviesų instaliacijų sistema, kuri sukuria auksinį švytėjimo efektą. Kiekvieną valandą bokšte mirksi 20 000 lempučių [2].

Dabar nuspręsta, kad bokšto apšvietimas bus išjungiamas jau 23.45 val. vakaro.

Paryžiaus merė A. Hidalgo teigia, kad šis sprendimas yra simbolinis, tačiau svarbus žingsnis. Miesto vadovė teigia, kad Eifelio bokšto apšvietimo laikas pasikeis nuo rugsėjo 23 d [3].

Pasak A. Hidalgo, šiuo planu siekiama 10 proc. sumažinti energijos suvartojimą mieste ir taip sušvelninti didėjančių išlaidų smūgį maždaug 10 mln. eurų [4].

Nepaisant šių priemonių manoma, kad šiemet Prancūzijos sostinės sąskaitos už energiją sieks 90 mln. eurų, t. y. 35 mln. eurų daugiau nei įprastai, nors ilgalaikės elektros energijos ir dujų sutartys apsaugo valdžios institucijas nuo didžiausio išlaidų padidėjimo.

E. Macronas ragina veržtis diržus

Prancūzijos prezidentas E. Macronas laikosi griežtos pozicijos energijos taupymo klausimu ir grasina visiška energijos tiekimo nutraukimo rizika.

„Geriausia energija yra ta, kurios nesuvartojame", – sakė Prancūzijos vadovas spaudos konferencijoje, kurioje ragino Prancūzijos įmones ir namų ūkius taupyti energiją net išjungiant namų šildymą ir oro kondicionavimą.

Tiesa, kalbėdamas apie energijos taupymo mastus, E. Macronas išliko nekonkretus ir nepaaiškino, kaip bus kontroliuojamas ar matuojamas 10 proc. energijos taupymo tikslas.

Prabilo ir apie bendrą planą su Vokietija

E. Macronas prabilo ir apie bendrą planą su Vokietija. Skelbiama, kad Prancūzija ir Vokietija diskutuoja apie idėją reikalauti, kad energetikos bendrovės, kurios gauna didelį pelną dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusių dujų ir naftos kainų, įneštų jo dalį į valstybės iždą [5].

Tiesa, pats E. Macronas nevartoja žodžio „mokestis“, vietoj to sakydamas, kad jis ir Olafas Scholzas palaiko „Europos įnašo, kurio siekiama iš energetikos bendrovių, kurių gamybos sąnaudos yra daug mažesnės už rinkos pardavimo kainą, mechanizmą“.

Tuo tarpu šalies aktyvistai ir opozicijos politikai pastarosiomis dienomis ragino apmokestinti naftos ir dujų bendroves. Prancūzijoje didžiąją dalį šalies energijos gamina branduolinė energija, tačiau šiuo metu pusė reaktorių neveikia, todėl šalis ieško alternatyvių tiekimo šaltinių, įskaitant elektros energiją iš Vokietijos, kuri, Rusijai nutraukus dujų tiekimą, susiduria su dideliu dujų trūkumu.

Viešuose pastatuose bus gerokai vėsiau

Dėl kilusios energijos krizės, visoje šalyje suskubta prisukti šilumą ir užgesinti šviesas. Paryžiuje viešuosiuose pastatuose bus vienu laipsniu vėsiau: 18C, o ne 19C. Šis įstatymas galios visur išskyrus senelių namus ir vaikų darželius. Viešosios paskirties pastatuose naktį bus ne šilčiau kaip 12C [7].

Baseinuose taip pat bus šiek tiek vėsiau – temperatūra sumažės nuo 26 iki 25C. Keletas Prancūzijos miestų jau nusprendė riboti apšvietimą ir šildymą.

Lilyje nuo rugsėjo pradžios sustabdytas naktinis apšvietimas visuose viešuosius pastatus, išskyrus Didžiąją aikštę ir Operos aikštę. Tai leis sutaupyti 170 000 kWh per metus.

Marselis išjungė šviesas 140 paminklų, išskyrus Notre-Dame-de-la-Garde. Liono metropolijos valdžia šią žiemą nustatė 19C pastatų šildymo temperatūrą.

Šviesos miestas ir pagrindinis jo simbolis paskęs tamsoje

Paryžius turi ne vieną vardą. Vieniems tai meilės miestas, kitiems – šviesos. O šviesos čia tikrai netrūksta. Paryžiuje priskaičiuojama daugiau kaip 296 apšviestų objektų: tai ir viešbučiai, bažnyčios, statulos, fontanai, valstybiniai pastatai, paminklai, tiltai. Iš 37 pagrindinių Paryžiaus tiltų – 33 jų yra apšviesti [8].

Ypač gausiai miestas apšviečiamas šventiniu laikotarpiu, kai nuo Konkordo aikštės iki pat Triumfo arkos driekiasi daugiau kaip 2,4 km šviesų eilė. Žinoma, esminiu šviesos šaltiniu laikomas Eifelio bokštas – pagrindinis miesto traukos objektas, mylimas tiek turistų, tiek ir vietinių.

Intelektualai Eifelio bokštui negailėjo kritikos

Tiesa, taip buvo ne visuomet. Eifelio bokšto idėją sumanė architektas Gustavas Eifelis. Bokštas statytas 1887–1889 m. kaip 1889 m. pasaulinės parodos centrinis akcentas.

Tačiau jį iš pradžių kritikavo gausi žymiausių Prancūzijos menininkų ir intelektualų armija. Pavyzdžiui, prancūzų rašytojas ir apsakymo žanro meistras Guy de Maupassant'as niekada nesusitaikė su bokštu ir net yra rašęs, kad kasdien eina pietauti į Eifelyje įsikūrusį prabangų restoraną, nes tai vienintelė vieta mieste, iš kur jis nėra matomas [9].

Pats G. Eifelis į meno ir kultūros autoritetų kritiką atsakinėjo palygindamas savo bokštą su Egipto piramidėmis:

„Mano bokštas bus aukščiausias kada nors žmogaus pastatytas statinys. Argi jis nebus grandiozinis savo didingumu? Ir kodėl tai, kas Egipte kelia susižavėjimą, Paryžiuje taptų bjauru ir juokinga?"

Įspūdingą statinį pastatė tik 20 metų, bet...

G. Eifelis leidimą bokštui stovėti buvo gavęs tik 20 metų. Po to, nuosavybei pereinant į Paryžiaus miesto rankas, jis turėjo būti išmontuotas. Net viena iš pirminių bokšto projektavimo konkurso taisyklių buvo ta, kad bokštas turi būti lengvai išmontuojamas.

Vis tik Eifelio bokštas pasirodė esąs vertingas radijo telegrafijai, tad pasibaigus leidimo galiojimo laikui buvo leista jį palikti. Šiuo metu Eifelio bokšte yra trys lankytojams skirtos apžvalgos aikštelės, o pirmame ir antrame aukštuose veikia restoranai.

Viršutinėje apžvalgos aikštelėje įrengta platforma maždaug 276 m. aukštyje virš žemės – tai aukščiausia visuomenei prieinama apžvalgos aikštelė Europos Sąjungoje [10].