Prancūzijos Nacionalinė asamblėja priėmė įstatymo projektą, kuriuo įteisinama mirtis su pagalba

Prancūzijos Nacionalinė asamblėja įstatymą priėmė jau per pirmąjį svarstymą

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja pirmą kartą pritarė daug diskusijų sukėlusiam įstatymo projektui, kuris leistų medicinos darbuotojams padėti nepagydomai sergantiems žmonėms pasitraukti iš gyvenimo. Už įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti vadinamąją pagalbą mirštant, balsavo 305 deputatai, prieš buvo 199 [1].

Kartu vienbalsiai pritarta ir mažiau ginčų sukėlusiam įstatymui dėl paliatyviosios pagalbos stiprinimo. Vyriausybė šį įstatymą pristato kaip „etišką atsaką į būtinybę padėti sergantiems ir kenčiantiems“, pabrėždama, kad tai nėra „nauja teisė ar laisvė, o pusiausvyra tarp pagarbos ir asmens autonomijos“.

Nors tai tik pirmasis žingsnis, kol kas neaišku, kada įstatymas įsigalios. Parlamentinis procesas, kuriame įstatymas turės būti svarstomas Senate ir vėl sugrįžti į Nacionalinę Asamblėją, gali užtrukti iki kitų metų.

Pagal siūlomą tvarką, pacientai galėtų prašyti mirtį sukeliančių vaistų, jeigu jų prašymą patvirtintų medikų komanda. Jeigu žmogus fiziškai nepajėgtų pats jų suvartoti, tai galėtų padaryti gydytojas ar slaugytojas.

Griežtos sąlygos riboja, kam būtų leidžiama pasinaudoti pagalba mirštant

Įstatymo projektas numato griežtas sąlygas tiems, kurie galėtų pasinaudoti šia teise. Pacientas turi būti vyresnis nei 18 metų, būti Prancūzijos pilietis arba turėti teisę į rezidenciją šalyje. Be to, žmogus privalo sirgti sunkia, nepagydoma, gyvybei pavojinga liga, kuri yra pažengusi ar terminalinės stadijos ir negrįžtama [2].

Liga turi sukelti „nuolatinį, nepakenčiamą fizinį ar psichologinį skausmą“, kurio negalima sušvelninti gydymu, o pats pacientas turi gebėti „laisvai ir informuotai išreikšti norą nutraukti gyvenimą“. Negalės pasinaudoti pagalba asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis ar neurodegeneracinėmis ligomis, kaip Alzheimeris.

Procesas apima kelių etapų peržiūrą ir apsisprendimo laikotarpį. Patvirtinus prašymą, gydytojas išrašytų receptą mirtiniems vaistams, kurie galėtų būti suvartoti namuose, slaugos ar sveikatos priežiūros įstaigoje.

Šis įstatymo projektas Prancūzijoje dažniausiai vadinamas „pagalba mirštant“ arba „pabaigos gyvenimo“ įstatymu, vengiant tiesioginių terminų, tokių kaip „eutanazija“. Pasiūlymas sulaukė Emmanuelio Macrono centristų ir kairiųjų partijų palaikymo, tuo metu dauguma dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų jį atmetė.

„Prancūzijos žmonės yra pasiruošę šiam istoriniam susitikimui“, parlamente sakė Socialistų partijos deputatas Stéphane Delautrette. „Tai bus šio parlamento priemonė, einanti socialinių pasiekimų, tokių kaip teisė į abortą ar mirties bausmės panaikinimas, keliu“, pridūrė jis.

Tuo tarpu dešiniojo sparno atstovas Patrick Hetzel perspėjo, kad būtų „iliuziška ir net pavojinga“ svarstyti eutanazijos įteisinimą, kol nebus užtikrintas visavertis prieinamumas prie paliatyviosios pagalbos.

Diskusijos dėl teisės pasitraukti iš gyvenimo išlieka intensyvios visoje Europoje

Pagal dabar galiojančią tvarką, Prancūzijoje leidžiama tik pasyvioji eutanazija, pavyzdžiui, atsisakant dirbtinio gyvybės palaikymo arba taikant giliąją sedaciją iki mirties. Aktyvi pagalba nutraukiant gyvenimą pacientams nėra prieinama, todėl nemažai žmonių renkasi išvykti į tokias šalis kaip Belgija ar Šveicarija.

„Negaliu priimti to, kad prancūzai turi vykti į Šveicariją, jei gali sau tai leisti, ar į Belgiją, kad gautų pagalbą, arba būti lydimi slapta užsienyje“, sakė Jonathan Denis, asociacijos „Už teisę mirti oriai“ prezidentas.

Šis klausimas Prancūzijoje išlieka itin jautrus, ypač dėl stiprių katalikiškų tradicijų. Šį mėnesį pagrindinių religinių bendruomenių lyderiai, katalikai, protestantai, ortodoksai, musulmonai, žydai ir budistai, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pasmerkė įstatymo projektą kaip grėsmę „žmogaus prigimties sampratai“. Jie įspėjo, kad tokia praktika gali sudaryti spaudimą pagyvenusiems ar sunkiai sergantiems žmonėms.

Tuo metu aktyvistai sveikina šį žingsnį kaip pirmąjį reikšmingą proveržį.

„Mes to laukėme dešimtmečius. Tikimės, kad Prancūzija palaipsniui susilygins su kitomis Europos šalimis“, sakė Stéphane Gemmani iš ADMD asociacijos. „Šiuo metu situacija yra tiesiog neteisinga.“

Kitose šalyse procesai taip pat juda. Ispanija, Austrija ir Portugalija pastaraisiais metais priėmė įstatymus dėl aktyvios eutanazijos ar pagalbos nutraukiant gyvenimą. Jungtinė Karalystė, Škotija ir kiti regionai šiuo metu svarsto panašius pasiūlymus.

Prezidentas E. Macronas, atsakydamas į galimus parlamento procesų trikdžius, neatmetė galimybės paskelbti referendumą. „Keliuosi, kuris pradeda skintis kelią, yra kelias orumo ir žmogiškumo link“, pažymėjo jis socialiniuose tinkluose.