Prancūzijos prokurorai reikalauja 7 metų bausmės buvusiam prezidentui N. Sarkozy

N. Sarkozy teisiamas dėl įtariamo nelegalaus kampanijos finansavimo Libijos režimo lėšomis

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, ėjęs šias pareigas 2007–2012 m., šiuo metu teisiamas dėl įtarimų, kad jo 2007-ųjų rinkimų kampanija buvo neteisėtai finansuota iš Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi vyriausybės lėšų.

Prancūzijos Nacionalinis finansinių nusikaltimų prokuratūros biuras (PNF) ketvirtadienį paprašė teismo skirti N. Sarkozy septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, 300 000 eurų baudą bei penkerių metų draudimą eiti bet kokias viešąsias pareigas ar turėti pilietines, civilines ir šeimos teises [1].

Byla, prasidėjusi 2024 metų sausį ir turinti baigtis balandžio 10 dieną, vertinama kaip pati rimčiausia iš kelių teisinių skandalų, lydėjusių N. Sarkozy po prezidentavimo laikotarpio.

Jis kaltinamas pasyvia korupcija, neteisėtu rinkimų kampanijos finansavimu, valstybės lėšų iššvaistymo slėpimu bei nusikalstamos veiklos organizavimu. N. Sarkozy visus jam mestus kaltinimus atmeta.

Įtarimų šaknys siekia 2011-uosius

Įtarimai pirmą kartą iškelti 2011 m., kai Libijos naujienų agentūra ir pats M. Gaddafi pareiškė, jog Libijos valstybė slaptai pervedė milijonus eurų N. Sarkozy rinkimų kampanijai. 2012 m. Prancūzijos tiriamosios žurnalistikos portalas Mediapart paskelbė esą Libijos žvalgybos parengtą memorandumą, kuriame minima 50 mln. eurų vertės finansavimo sutartis.

N. Sarkozy šį dokumentą pavadino klastote ir padavė į teismą dėl šmeižto, tačiau Prancūzijos teisėjai vėliau pareiškė, kad dokumentas „atrodo autentiškas“. Vis dėlto įtikinamų įrodymų, kad pinigai iš tiesų buvo pervesti, nepateikta iki šiol.

Tyrėjai taip pat analizavo N. Sarkozy bendražygių keliones į Libiją laikotarpiu nuo 2005 iki 2007 metų. 2016 m. prancūzų ir libaniečių verslininkas Ziad Takieddine Mediapart žurnalistams pareiškė, jog ne kartą pristatė lagaminus su grynaisiais pinigais iš Tripolio į Prancūzijos vidaus reikalų ministeriją [2].

Vėliau jis savo parodymus atsiėmė. Šis parodymų atsiėmimas šiuo metu tiriamas atskirai, kaip galimas liudytojo papirkinėjimo atvejis. Byloje taip pat pradėtas preliminarus tyrimas dėl N. Sarkozy žmonos, buvusios atlikėjos ir modelio Carlo Bruni-Sarkozy vaidmens įvykiuose.

Kaltinimai pabrėžia, kad buvo dvigubai viršyta kampanijos išlaidų riba

Pagal tuo metu galiojusius Prancūzijos įstatymus, rinkimų kampanijos išlaidų viršutinė riba siekė 21 mln. eurų, o visi aukotojai privalėjo būti Prancūzijos piliečiai arba šalies gyventojai. Prokurorai tvirtina, kad N. Sarkozy gavo apie 50 mln. eurų grynaisiais iš M. Gaddafi. Tai yra suma daugiau nei dvigubai viršijanti leidžiamą ribą.

Mainais N. Sarkozy, tuomet ėjęs finansų ministro pareigas, esą pažadėjo padėti normalizuoti tarptautinius Libijos ryšius, kad šalis išsivaduotų iš „atstumtosios“ statuso. Per 12 savaičių trukusį teismo posėdžių maratoną, prokuroras Sébastien de la Touanne pareiškė, jog „atsiskleidė labai tamsus Respublikos vaizdas“ ir kad N. Sarkozy „vedė pamišėlišką lėšų paiešką, kurią skatino viską ryjanti politinė ambicija“.

„Jis neigia faktus ir, panašu, nesuvokia, kokio masto etikos pažeidimai jam inkriminuojami“, sakė prokuroras.

Be N. Sarkozy, teisiami ir keli buvę jo ministrai: Claude Guéant, Brice Hortefeux ir Éric Woerth, taip pat dar aštuoni asmenys. Vis dėlto prokurorai aiškiai įvardijo pagrindinį byloje esantį asmenį, buvusį prezidentą, kuris esą sąmoningai gavo naudos iš „korupcijos pakto“ su užsienio diktatūra.

Jeigu būtų pripažintas kaltu, N. Sarkozy taptų pirmuoju buvusiu Prancūzijos prezidentu, kuriam teismas konstatuotų nelegalių užsienio lėšų panaudojimą siekiant laimėti rinkimus.

„Tai šmeižtas“, sako pats N. Sarkozy

N. Sarkozy teisme tvirtino, kad jis niekada negavo pinigų iš M. Gaddafi:
„Jūs niekada nerasite nė vieno euro, nė vieno libijietiško cento gauto ar išleisto mano kampanijos metu.“

Po prokurorų reikalavimo skirti jam laisvės atėmimo bausmę, N. Sarkozy socialiniuose tinkluose pareiškė, kad kaltinimai yra „pasibaisėtini“, o bylos pagrindas tiesiog „melagingas ir brutalus“.

„Todėl ir toliau žingsnis po žingsnio kovosiu už tiesą ir už savo tikėjimą teismo išmintimi“, rašė jis.

N. Sarkozy jau yra du kartus teistas kitose baudžiamosiose bylose. 2024 m. gruodį Prancūzijos aukščiausiasis teismas patvirtino jo kaltinamąjį nuosprendį už korupciją ir poveikio darymą. Už tai jam skirta vienerių metų arešto bausmė, kurią jis atlieka gyvendamas įprastai, bet dėvėdamas elektroninę apykoję. Ši byla kilo dėl pasiklausytų pokalbių, aptiktų tiriant Libijos pinigų skandalą.

Dar vienoje byloje, 2024 m. vasarį, Paryžiaus apeliacinis teismas pripažino jį kaltu dėl neteisėto rinkimų kampanijos finansavimo per nesėkmingą 2012 m. rinkimų kampaniją. Verdiktas šiuo metu nagrinėjamoje Libijos byloje turėtų būti paskelbtas vėliau šiais metais.