Prancūzijos vyriausybė žlugo: E. Macronas vėl priverstas ieškoti naujo ministro pirmininko

Prancūzijoje žlugo Francois Bayrou vadovaujama vyriausybė: E. Macronas ieškos pakaitalo

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja pirmadienį per balsavimą dėl pasitikėjimo nubloškė iš valdžios premjerą François Bayrou. Už jo nuvertimą balsavo 364 parlamentarai, prieš – 194. Tai jau trečias per metus Emmanuelio Macrono paskirtas premjeras, praradęs postą, ir ketvirtas, kurį prezidentas turės skirti per 12 mėnesių.

Vyriausybė privalės pateikti atsistatydinimą, o pats E. Macronas, išlaikantis reikšmingas galias užsienio politikoje ir gynyboje, vidaus fronte susiduria su vis gilesne politine krize. Jo vadovaujama centristinė sąjunga prarado daugumą dar po 2024 metų birželį surengtų pirmalaikių rinkimų, kurie paliko šalį be dominuojančio bloko ir pavertė kiekvieną vyriausybės žingsnį priklausomą nuo opozicijos malonės [1].

Premjeras, kuris ėjo pareigas nuo praėjusių metų gruodžio, prisiėmė atsakomybę už nepopuliarius planus drastiškai mažinti valstybės išlaidas, kad būtų pažabota didžiulė skola. „Didžiausia rizika buvo jos neprisiimti, leisti, kad viskas tęstųsi, kaip buvę, ir toliau daryti politiką kaip įprasta“, – sakė F. Bayrou prieš balsavimą. Jis pabrėžė, kad Prancūzijos valstybės skola tapo „tylia, požemine, nematoma ir nepakeliama kraujomaiša“.

François Bayrou perspėjo dėl skolų grėsmės, bet parlamentarai pasinaudojo proga jį nuversti

74 metų centristas nusprendė pats rizikuoti, sušaukdamas balsavimą dėl pasitikėjimo, tikėdamasis paramos dėl planų 2026 metais sumažinti išlaidas 44 milijardais eurų. Jo siūlymai apėmė nacionalinių švenčių dienų atsisakymą, socialinių išmokų ir pensijų įšaldymą. Tačiau parlamentarai iš kairės ir kraštutinės dešinės greitai susivienijo prieš jį, paversdami balsavimą galimybe padidinti spaudimą prezidentui.

„Pasidavimas skolai yra tas pats, kas pasidavimas ginklams. Valdomi ginklų ar valdomi mūsų kreditorių dėl skolos, kuri mus užlieja — abiem atvejais prarandame laisvę“, – kalbėjo F. Bayrou. Jis ragino tautos atstovus mąstyti apie ateities kartas: „Jūs turite valdžią nuversti vyriausybę, bet jūs neturite valdžios panaikinti realybę. Realybė išliks negailestinga. Išlaidos toliau augs, o skolų našta, jau dabar nepakeliama, taps vis sunkesnė ir brangesnė.“

Nepaisant įspėjimų, parlamentas neatsižvelgė į jo argumentus. Apklausos rodo, kad visuomenė daug svarbesniais laiko kasdienio gyvenimo kaštus, saugumą ir migraciją, o ne valstybės skolų mažinimą. Opozicija apkaltino premjerą siekiant nuslėpti tiek savo, tiek E. Macrono atsakomybę už dabartinę padėtį [2].

Politinė krizė gilėja, E. Macronas spaudžiamas ieškoti išeities

Antradienį F. Bayrou oficialiai pateiks atsistatydinimą prezidentui, kuris, kaip paskelbė jo kanceliarija, „artimiausiomis dienomis“ paskirs naują premjerą. Tarp galimų kandidatų minimi gynybos ministras Sébastienas Lecornu, darbo ministrė Catherine Vautrin ir finansų ministras Éricas Lombardas.

Politiniai oponentai reikalauja įvairių sprendimų — nuo naujų rinkimų iki paties E. Macrono atsistatydinimo, nors pastarasis scenarijus laikomas mažai tikėtinu. Kraštutinės dešinės lyderė Marine Le Pen pareiškė: „Didelė šalis, tokia kaip Prancūzija, negali gyventi su popierine vyriausybe, ypač tokiame neramiame ir pavojingame pasaulyje.“

Šalį krečia nuolatinės protestų bangos: judėjimas „Bloquons Tout“ žada boikotus ir akcijas prieš prezidento politiką, o rugsėjo 18-ąją kelios profesinės sąjungos kviečia į demonstracijas. Analitikai sutaria, kad Prancūziją artimiausiais metais slėgs vis didesnės skolos aptarnavimo išlaidos — jos gali išaugti nuo 30 milijardų eurų 2020 metais iki daugiau nei 100 milijardų 2030-aisiais.

Tuo pat metu opozicija reikalauja panaikinti pensijų reformą, o E. Macrono populiarumas vis labiau silpsta. Jei politinis paralyžius tęsis, Prancūzija per mažiau nei dvejus metus turės penktą premjerą, o tai atskleidžia gilėjančią krizę ir visuomenės nusivylimą prezidento antrąja kadencija.