Prasideda Lietuvių kalbos dienos: 2024-ųjų metų didžioji sostinė – Biržai

Prasideda devintosios Lietuvių kalbos dienos, kurių didžiąja sostine yra paskelbti Biržai

Šią savaitę prasideda devintosios Lietuvių kalbos dienos, kurių didžiąja sostine yra paskelbti Biržai, o mažąja – Vakarų Australijos Perto miestas. Pasak Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko, šių dienų tikslas yra prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje.

„Šiemet bus minimos 120-osios spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metinės, todėl bus pagerbiami knygnešiai, kitos asmenybės. Taip pat šiemet sukanka 100 metų, kai buvo išleistas Kazimiero Būgos „Lietuvių kalbos žodynas“. Lietuvių kalbos dienos didieji šeimininkai bus biržiečiai, o mažoji sostinė tradiciškai tampa viena iš užsienio lietuvių bendruomenių. Šiemet yra pasirinktas Australijos Perto miestas”, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Žukauskas.

Tikimasi aktyvaus bibliotekų, muziejų ir užsieniol ietuvių bendruomenės dalyvavimo

Jis tikisi, kad Lietuvių kalbos dienose aktyviai dalyvaus šalies bibliotekos, muziejai, mokslo ir švietimo įstaigos, lituanistai, užsienio lietuvių bendruomenės, ambasados.

„Lietuvių kalbos dienos – puiki proga viso pasaulio lietuviams išgyventi bendrystę. Smagu, kad kalba sujungia ne tik skirtingų kartų, bet ir įvairių kraštų lietuvius“, – spaudos konferencijoje Seime pasidžiaugė renginių iniciatorė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

Vasario 27 d. bus įteikti „Sraigės“ apdovanojimai

Anot jos, vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti dešimtieji „Sraigės“ apdovanojimai, kuriuos VLKK skiria už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet vėl organizuojamas ir Nacionalinis diktantas, pirmasis turas numatomas kovo 15 d.

Užsienio lietuvių bendruomenėse vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvaus beveik 90 bendruomenių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių.

„Kalba pirmiausia yra žmonės. Tam, kad kalba būtų gyva, ją turi kažkas vartoti. Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną gatvėje kalba lietuviškai, kas savo vaikus mokome lietuviškai ir tai darome iš meilės, o ne iš pareigos”, – sakė V. Meiliūnaitė.

Kviesdamas į savo kraštą Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius pripažįsta, kad Biržams šiemet teko džiaugsmas ir garbė tapti Lietuvių kalbos dienų sostine, bet kartu ir didelė atsakomybė.

Biržiečių parengtoje programoje stengiamasi atskleisti pasienio regionų šnektų turtingumą, aptarti lietuvių kalbos vaidmenį šiandienos kontekste, taip pat pristatyti Biržų krašte gimusių asmenybių, tokių kaip Jurgis Bielinis, Antanas Macijauskas, nuopelnus lietuvių kalbai.

Biržų viešojoje bibliotekoje bus surengta konferencija, skirta Antano Macijausko 150-osioms gimimo metinėms ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-osioms metinėms paminėti.

Išeivijoje organizuojamo projekto „Lietuvių kalbos naktys“ sumanytojai kvies viso pasaulio lituanistines mokyklas kelti tikrą lietuvių kalbos bangą – visuose pasaulio kampeliuose organizuoti vadinamąsias pižamų dienas, žaisti kalbinius žaidimus ir dalyvauti VLKK viktorinoje.

Lietuvių kalbos dienos rengiamos VLKK iniciatyva nuo 2016 m. remiantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarimu.

Parengta remiantis ELTA.