Premjerė vengia atsakyti dėl LRT vadovo atleidimo pataisų, žurnalistai rengia protestą

Ruginienė nenori komentuoti: „Siaubingai pakilęs emocinis fonas“

Premjerė Inga Ruginienė vengia aiškiai atsakyti, ar palaikys Seimo svarstomą įstatymo projektą, kuris gerokai palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą, nors ši iniciatyva jau sukėlė audringą reakciją žurnalistų bendruomenėje ir visuomenėje. Tokį sprendimą ministrė pirmininkė grindžia didžiuliu susipriešinimu viešojoje erdvėje.

Pagal naują projektą LRT taryba galėtų atleisti vadovą nesant „viešojo intereso“ pagrindo, o užtektų pusės tarybos narių balsų, o ne dviejų trečdalių, kaip buvo iki šiol. Balsavimas numatytas slaptas, todėl kritikai baiminasi galimų politinių manipuliacijų ir tiesioginio spaudimo visuomeniniam transliuotojui [1].

I. Ruginienė teigė gerbianti žiniasklaidos laisvę ir asmeniškai niekada nesikišusi į žurnalistų darbą, tačiau atsiriboja nuo savo partijos kritikos LRT atžvilgiu ir koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ peticijos, kuria raginama LRT vadovę pasitraukti. Ji pabrėžia, kad galutinį sprendimą dėl vadovo likimo turi priimti LRT taryba, ir tikisi, jog taryba pagaliau atliks savo funkcijas, spręsdama, ar vadovas tinkamas eiti pareigas.

„Iš Vyriausybės šitas projektas neišėjo, tai yra pavienė Seimo narių iniciatyva, pažiūrėsime, kaip ji keisis ar nesikeis, kai ateis į Seimo salę“, – pridūrė I. Ruginienė.

Įstatymo projektas ir susiklosčiusi situacija jau paskatino žurnalistų bendruomenę imtis veiksmų: gruodžio 9 d. prie Seimo planuojama protesto akcija, o LRT darbuotojai skelbia savaitės trukmės simbolinę protesto kampaniją, skirtą ginti nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Peticiją prieš LRT politizavimą pasirašė daugiau nei 100 tūkst. žmonių, o premjerė tikina vertinanti aktyvų piliečių įsitraukimą ir laiko protestus demokratijos išraiška.

Seimo opozicija reikalauja ekspertizės prieš LRT vadovo atleidimo pataisą

Tuo tarpu trečiadienį Seimo opozicija nurodė siekianti, kad valdančiųjų siūloma LRT įstatymo pataisa, palengvinanti nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą, būtų išsamiai įvertinta ekspertų [2].

Dėl to Kultūros komiteto posėdis, kuriame turėjo būti svarstomas projektas, buvo atidėtas – kol mokslo įstaiga pateiks teisinio reguliavimo poveikio analizę, kurios išvados turi būti parengtos per 30 dienų. Opozicija tvirtina, kad siūlomas projektas gali pažeisti LRT politinį neutralumą, nepriklausomumą ir kitus demokratinius principus, taip pat kelia klausimų dėl atitikties Konstitucijai bei Europos žiniasklaidos laisvės standartams.

Valdančiųjų poziciją atstovaujantis LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga teigia, kad LRT vadovo atleidimas slaptu balsavimu gali būti priimtinas, nes tai leidžia tarybos nariams balsuoti laisviau, be galimų įtakų ar spaudimo. Visgi jis pripažino, kad pirminė pataisa, pagal kurią už atleidimą užtektų pusės tarybos balsų, buvo netinkama, todėl dabar siūloma septynių balsų kartelė.

Prieš pokyčius sukilo LRT darbuotojai

Savaitės pradžioje beveik 200 LRT žurnalistų ir darbuotojų viešai išreiškė nepasitenkinimą dėl politinio spaudimo. Jie kritikuoja Seimo priimtas pataisas, supaprastinančias generalinio direktoriaus atleidimą, ir sako, kad sprendimai priimami be žiniasklaidos ekspertų įtraukimo.

Darbuotojai įspėja, kad tokie veiksmai gali politizuoti transliuotoją ir sumažinti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida. Reaguodami į situaciją, jie pradeda savaitės trukmės protestą: eteryje bus „tylos minutės“, kviečiama pasirašyti peticijas ir dalyvauti akcijoje prie Seimo, pabrėžiant, kad tikslas – apsaugoti LRT nepriklausomumą, o ne ginti konkrečius asmenis.

Finansiniu požiūriu LRT susiduria su biudžeto įšaldymu trims metams. Tai, pasak transliuotojo, apsunkins auditų rekomendacijų įgyvendinimą ir būtinas investicijas į technologijas bei kibernetinį saugumą, kurios per septynis metus sieks apie 81 mln. eurų.

Be to, jei tokios pataisos bus priimtos, tai sumažins direktoriaus atleidimo daugumą. Nuo 2029 m. planuojamas naujas finansavimo modelis, grindžiamas gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo dalimi, siekiant užtikrinti tvarų finansavimą ir stiprinti transliuotojo nepriklausomumą.