Prezidento VETO: privačios klinikos siuntimų pas specialistus nedalins

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta privačioms gydymo įstaigos suteikti teisę išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamų gydytojų specialistų konsultacijoms, gydymui stacionare ar kitoms paslaugoms.

Prezidentūra nurodo, kad pastarasis sprendimas yra priimtas kruopščiai išanalizavus įstatymo projektą ir nustačius, kad siūlomos teisės akto nuostatos kelia reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai ir gali neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

„Šis įstatymas, mano nuomone, sukeltų reikšmingų rizikų visai sveikatos sistemai ir apribotų pacientų galimybę gauti būtinas paslaugas. Negalime leisti, kad dėl paskubomis kadenciją baigusio Seimo priimto sprendimo mūsų ir taip didelius iššūkius patirianti sveikatos sistema patirtų neigiamų pasekmių, kad nukentėtų mūsų piliečių sveikata“, – nurodo G. Nausėda.

Šiuo metu gyventojai gali gauti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) įstaigose tik su šių įstaigų gydytojų išduotais siuntimais. LNSS aprėpia tas sveikatos priežiūros įmones ir įstaigas, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa (VLK) ar teritorinėmis ligonių kasomis, kitais LNSS veiklos užsakovais.

Seimo priimtu, tačiau prezidento vetuotu įstatymu numatoma, kad siuntimus į LNSS įstaigas galėtų išduoti ir privačių nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančių įstaigų gydytojai.

Visgi, šalies vadovas pabrėžia, kad nekontroliuojamas privačiose gydymo įstaigose išduotų siuntimų skaičius, labai tikėtina, išbalansuotų pačią LNSS sistemą – ypač sveikatos sistemos išteklių planavimą ir teisingą paskirstymą. G. Nausėdos nuomone, naujoji tvarka sutrikdytų ir nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų gavimą, padidintų sveikatos nelygybę.

G. Nausėda taip pat pabrėžia, kad Seimui priėmus įstatymą nebuvo numatyti jokie naujosios tvarkos įgyvendinimo kontrolės mechanizmai.

„Nepakankama kontrolė gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui ir korupcijai, ypač neatlikus šio įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo“, – pastebi Prezidentūra.

Taip pat šalies vadovas kritikuoja tai, jog priimant įstatymą nebuvo pateikti jokie ekonominiai skaičiavimai ar prognozės. Svarstymų metu Seimas nesikreipė į Vyriausybę išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo pokyčių – įstatymas priimtas be valstybės vykdomosios valdžios oficialios nuomonės ir pozicijos, pažymima prezidento pozicijoje.

„Todėl lieka neaišku, ar sveikatos sistemos antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos yra pasiruošusios pokyčiams priimant neprognozuojamus pacientų srautus“, – nurodo Prezidentūra, akcentuodama, jog įstatymo pataisos, jų nevetuojant, būtų įsigaliojusios jau nuo naujųjų.

„Toks terminas vertintinas kaip neproporcingai trumpas, palyginti su tikėtinu numatomo naujo teisinio reguliavimo poveikiu LNSS ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams“, – argumentus apibendrina šalies vadovo atstovai.

Šalies vadovas siūlo Seimui įstatymą laikyti nepriimtu.

Parlamentas priėmė Sveikatos sistemos įstatymo pataisas paskutiniojo praėjusio kadencijos Seimo posėdžio metu – lapkričio 12 d.

Klausimui grįžus į Seimą, parlamentarai turės spręsti, ar atmesti prezidento veto, ar jam pritarti. Tam, kad šalies vadovo veto būtų atmestas, siūlymą turi palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Naujoji centro-kairės valdančioji dauguma iš viso turi 86 mandatus parlamente.