Prezidentūros ir premjerės nesutarimo drama persikėlė į socialinius tinklus

Socialiniai tinklai ir jų naudojimas politikoje – anokia naujiena. Žvelgiant globaliu mastu, politikams įprasta komunikuoti su rinkėjais, kolegomis bei žiniasklaida pasitelkus būtent socialines medijas. Tviteris ar feisbukas pasitarnauti gali ir rinkiminių kampanijų metu, ir patekus į nemalonų, reputaciją sugadinti galintį skandalą arba tiesiog, panorus apsižodžiuoti su priešingos politinės jėgos atstovu.

Lietuvoje socialiniai tinklai politikoje išpopuliarėjo galbūt tik pastarąjį dešimtmetį, o vietos politikai iškart suskubo įšokti į šį socialinių medijų traukinį. Tad dabar, kiekvienas nesutarimas, politinės vizijos išsiskyrimas ar kandus komentaras yra ištransliuojamas tūkstančiams sekėjų, o kai kurie valdžios konfliktai gali priminti tiesiog vaikų žaidimus.

Pavyzdžiui, Prezidentūros ir Vyriausybės nesutarimai nebėra jokia valstybinė paslaptis. Vyriausybės sprendimai ne visuomet yra populiarūs visuomenės tarpe, o kritikos pažerti nevengia ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Tuo tarpu Vyriausybės atstovai, kritikos pro ausis nepraleidžia ir atkerta savuoju atsaku.

Tokios teiginių ir komentarų dvikovos, kandžios replikos ir senų žodžių priminimas pastaruoju metu tapo visiška mūsų šalies aukščiausiųjų valdžios institucijų komunikacijos norma. Todėl ir pastarasis apsižodžiavimas socialinėje erdvėje nieko pernelyg stebinti neturėtų.

Visiškai neseniai prezidento patarėja Irena Segalovičienė dalyvavo interviu „Žinių radijuje“. Vėliau publikuoto interviu antraštėje buvo reklamuojami tokie, neva I. Segalovičienės žodžiai: „kad pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė“. Vis tik, būtent tokio teiginio šalies vadovo patarėja iš tiesų neištarė. Jos mintis vėliau buvo ištaisyta. Pasirodo, moteris iš tiesų teigė, jog „pajamų augimo nereikėtų pateikti kaip infliacijos amortizavimo būdų“. Neteisingai publikuoti žodžiai buvo žiniasklaidos priemonės klaida, kuri greitai buvo ištaisyta [1].

Socialiniai tinklai politikoje

Šie žodžiai atkreipė ne tik „Žinių radijo“ klausytojų ar akyliausių žiniasklaidos sekėjų dėmesį. Į prezidento patarėjos ištartus žodžius sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė savo feisbuko paskyroje užsiminė apie tai, kad pati prezidentūra ne taip seniai šiuo klausimu turėjo kitą nuomonę.

Premjerė paskelbė įrašą, kuriame rašoma:

„Prezidentūra: pirmas infliacijos švelninimo pasiūlymas – didinti gyventojų pajamas. Kaip suprantu, pajamų augimas švelnina infliaciją tik tada, kai pajamas didina prezidentūra. Ir šiaip, jis švelnina infliacijos pasekmes, o ne ją pačią.“

Žinoma, kad premjerės įrašas neliko nepastebėtas. Prezidento patarėja I. Segalovičienė taip pat atkeliavo į feisbuko platybes aiškintis kas ir ką pasakė. Detaliu įrašu moteris patikslino savo mintis apie infliaciją ir tuo pačiu, tarsi atsakė į premjerės anksčiau išsakytus žodžius, rašydama, kad:

Prezidentūros ir Vyriausybės nesutarimai

„Prezidentūrai aišku viskas. Ir aiškūs darbai, kuriuos reikia atlikti gyventojų padėčiai pagerinti.“

Svarbiausių šalies institucijų santykių krizę dangstyti dar bandė prezidento G. Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, kuris teigė, kad premjerė feisbuke sureagavo ne į I. Segalovičienės pareiškimą, „kad pajamų augimas nėra infliacijos švelninimo priemonė“, o į neteisingai paskelbtą žiniasklaidos priemonės antraštę.

Tiesa, pats prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad gyventojų pajamų didinimas nėra pakankamas būdas įveikti kainų kilimo iššūkius, kadangi nesiimant papildomų, į infliacijos mažinimą orientuotų priemonių, socialinė atskirtis šalyje ir toliau nemažėtų [2].

„Ar to pakaks – abejotina. Tačiau šis augimas bus ribotas laiko. Kovojant su infliacija apsaugoti gyventojų pajamas yra per kuklus tikslas. Nes infliacija pristabdo įsisenėjusių skurdo rizikos ir nelygybės problemų sprendimą“, – anksčiau teigė šalies vadovas.