Prieš 50 metų mokslininkai išprognozavo apokalipsę: scenarijus, atrodo, pildosi

Pasaulio pabaiga mus gali ištikti greičiau nei manyta

Tiesa, ne ta pasaulio pabaiga, kurią matome kino filmuose ir fantastiniuose serialuose, kai griūva miestai, žmoniją ištinka ateivių invazija arba dar vienas karas. Šiuo atveju kalbama apie tolygų visos žmonijos degradavimą, gamtos naikinimą, išteklių trūkumą.

Taip, skamba baisiai, galbūt net kiek neįtikinamai. Vis tik, nuo mūsų gyvybės pradžios, iki, tikriausiai, pabaigos, žmogus natūraliai domėsis galima pabaiga, mirtimi. Tam, kad tokios teorijos nebūtų apipintos gandais ir netikrais faktais, apie galimą žmonijos pabaigą ne kartą kalbėjo ir mokslininkai, kurie aktyviai domisi šia tema.

Vienas didžiausių šios srities tyrimų buvo atliktas dar 1973-ais, Masačiusetso Technologijų Instituto tyrėjų. Pasitelkę tuomet dar retai naudojamą kompiuterio protą, mokslininkai sumodeliavo galimą pasaulio pabaigą: tiksliau veiksnius, kas gi galėtų lemti mūsų visų paskutiniąją. Tiesa, konkreti data įvardyta iš pat pradžių nebuvo, nors vėliau ir teigta, kad pasaulis pasibaigs 2040-ais. Vis tik, pasaulį siaubsiantys baisumai bei negandos buvo įvardintos bei aptartos plačiau. O tai, šių dienų kontekste tikrai neskamba raminančiai.

Iš esmės, visas šis tyrimas buvo atliktas tam tikros simuliacijos forma. Tyrėjai sukūrė kompiuterinį modelį pavadintą WORLD1, kuris gebėjo įvertinti pasaulinius įvykius sistemiškai. Tuomet, ėmė ryškėti, kai kurios, ypač probleminės mūsų planetos vietos, pavyzdžiui, sparčiai auganti populiacija. Vis tik, to nepakako. Mokslininkai bandė toliau, sukūrė dar vieną modelį, šį kartą pavadintą WORLD3 [1].

Šis tyrimas buvo jau kiek didesnio mąsto, mat buvo įtraukta daugybė trečiųjų šalių ekonomistų, kitų mokslo įstaigų tyrėjų bei pasaulio lyderių ir verslininkų. Toks uždaras, apie visus galimus būdus, kaip gi pasibaigs mūsų gyvybė, diskutuojantis klubas veikia nuo pat 1968-ųjų, tad šių asmenų nuomonė tyrime buvo itin naudinga. Gauti duomenys tapo „Meadows Report" ataskaita, o dalis jos, vėliau nugulė ir į knygą, pavadinimu „The Limits to Growth".

Penkios esminės klaidos ir gyvybės Žemėje nebėra

Nors tyrimas buvo ilgas ir sudėtingas, o mokslininkų nuomonės ne kartą išsiskyrė, vis tik prieita išvadų, jog pasaulio pabaigą gali lemti penkti skirtingi veiksniai: pernelyg sparčiai auganti populiacija, žemės ūkio produktai, įprastinių gamtinių išteklių išeikvojimas, perteklinė industrializacija, aplinkos tarša.

Kad ir kaip žvelgtume, optimistiškai ar visiškai negatyviai, dalis šių veiksnių iš tiesų kelia milžinišką pavojų žmogui ir visai mus supančiai aplinkai. Pavyzdžiui, tyrimo ataskaitoje pažymima, jog aplinkos tarša bus itin svarbus faktorius, lemiantis pasaulio pabaigą. Minima ir tai, kad tarša pasieks gyvybei pavojingą lygį. Tokie teiginiai tikrai neatrodo visiškai laužti iš piršto šiandienos pasaulyje [2].

Ne mažiau svarbus punktas yra ir šis, teigiantis, kad žmonių populiacija ypač kenkia visai planetai: prisideda prie resursų eikvojimo bei alina gamtą. Iš tiesų, šių laikų mokslininkai apie augančią žmonijos populiaciją neatsiliepia itin entuziastingai. Prognozės apie vandens bei maisto, be kita ko, ir elementarios gyvenamosios vietos trūkumą jau girdimos ne vienerius metus.

Vis tik, tikslingiausia prognozė, kuri tikriausiai ir kelia daugiausia šiurpo, yra ta, jog kintantis klimatas bus esminis faktorius, užbaigsiantis mūsų gyvybes. Ataskaitoje teigiama, kad žmogaus gyvenimą stipriai paveiks populiacijos ir aplinkos taršos sukurti iššūkiai, tačiau klimato kaita gali tapti lemiamu smūgiu, kartu, ir visiškai atimančiu bet kokią prieigą prie dar likusių gamtinių išteklių [3].

Tuomet kritikuota, šiandien ši prognozė stebėtinai aktuali

Kai galutinė tyrimo ataskaita buvo paskelbta, visi jame dalyvavę mokslininkai susilaukė daugybės kritikos strėlių. Daugelis pažymėjo, kad visos šios prognozės yra skelbiamos remiantis tiesiog kompiuterio sumodeliuota teorija. Vis tik, laikai pakito, o ir šiandienos žmogus kompiuterine įranga pasitiki žymiai labiau nei 1970-ais.

Bėgant metams, keičiantis visuomenės klimatui, žinoma, ir pačiam gamtiniam klimatui, galima pastebėti, kad dalis įžvalgų yra tikrai aktualios, o kelios, pavyzdžiui, susijusios su aplinkos tarša, gąsdinančiai panašios į mūsų kasdienybę.

Kita vertus, ruoštis pasaulio pabaigai, rašyti atsisveikinimo laiškų mylimiesiems ar apsigyventi bunkeriuose dar tikrai nereikia. Patys tyrėjai prie šio projekto nebedirba jau nuo 2004-ųjų, tad ir neturėjo progos jo atnaujinti bei pritaikyti šių dienų pasauliui. Dalis prognozių, buvo konkrečiai susijusios su tais laikais, neįvertinant tokių faktorių kaip technologijos, žmogaus tobulėjimas, net politinė santvarka.

Taip, prognozė, jog mus pražudys mūsų pačių aplaidus elgesys nėra tokia jau neįtikima. Vis tik, ar tai įvyks jau 2040-ais, pasakyti, tikriausiai negali niekas. Kad ir kaip ten bebūtų, belieka tikėtis, jog būtent čia, mokslininkai bus suklydę ir šios teorijos nepasitvirtins. O to tikėtis tikrai galime, juk išgyvenome jau ne vieną pasaulio baigtį.