Prieš siūlymą išbraukti Partnerystės įstatymą iš Seimo darbotvarkės protestavo ir Lygių galimybių kontrolierės žmona

Pilietinėje akcijoje – ir B. Sabatauskaitės žmona

Pirmadienį Vilniuje protestavusi LGBT bendruomenė prieš Seimo narės Agnės Širinskienės siūlymą išbraukti Partnerystės įstatymo projektą ir jį lydinčius teisės aktus iš artėjančios Seimo pavasario sesijos darbų programos pergalę pasiekė – įstatymo projektas netrukus bus svarstomas. Tačiau šis protestas sukėlė ir dvejonę – ar tikrai Lietuvoje užtikrinamas nešališkumas lygių galimybių srityje, kai Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės žmona dalyvauja tokiose protesto akcijose?

Partnerystės įstatymo projektą iš artėjančios Seimo pavasario sesijos darbotvarkės išbraukti pasiūliusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja, Lietuvos regionų frakcijos narė A. Širinskienė teigė, kad tokį pasiūlymą pateikė todėl, kad šis klausimas ne tik kad nėra palaikomas didžiosios dalies Lietuvos gyventojų, bet ir karo Ukrainoje akivaizdoje gali dar labiau suskaldyti visuomenę [1].

Protestuotojų šis A. Širinskienės argumentas nepaveikė. Atsaką politikei pateikė šalia lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės žmonos Jūratės Juškaitės stovėjusi kita mergina, laikanti plakatą su užrašu: „Agne, aš irgi stora, pikta ir myliu gėlynus!“.

Lygios galimybės, bet ne visiems: norėdami būti lygesni už kitus, turite atitikti kriterijus

B. Sabatauskaitė, pati užsienyje susituokusi su moterimi, į lygių galimybių kontrolierės poziciją buvo paskirta dar praėjusių metų kovo 25 d. Jos kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen [2], kuri priklauso tai pačiai Liberalų sąjūdžio partijai, kaip ir B. Sabatauskaitės tėvas Julius Sabatauskas. Argi tai nė kiek neprimena senų gerų bičiulių „tango“?

Taigi, ar mažumoms priklausanti kontrolierė, pati sukūrusi šeimą su moterimi, gali būti nešališka? Ko gero, kad sunkiai. Tačiau pats B. Sabatauskaitės einamų pareigų pavadinimas suponuoja, kad turėtų būti atvirkščiai. Juk lygios galimybės ir reiškia lygias galimybes, o ne „lygias virš lygių“ išimtinai mažumoms.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu lygios galimybės veikiausiai turi prasmę tik tuo atveju, jei esate kažkuo nepatenkintas: pavyzdžiui, negalite sudaryti teisinės santuokos su tos pačios lyties asmenimi. Kitu atveju, kokios dar vienodos teisės? Juk jūs viskuo patenkintas!

Prisiminkime dar visai neseniai vykusią atranką dėl stipendijos, kada buvimas mažuma galėjo nutiesti tiesioginį kelią geresnio rytojaus link – dar vasarą LMTA paskelbė konkursą dėl Stanislavos Dalios Gižaitės stipendijos, o kaip pirmenybė jai gauti buvo paminėtas priklausymas LGBT+ bendruomenei [3]. Visgi, po didelio atgarsio visuomenėje, šią stipendiją buvo suskubta atšaukti.

Tačiau ar kada susimąstėme, kad teikdami prioritetą mažumoms, mes sudarysime puikias sąlygas veistis apsišaukėliams, besinaudojantiems susiklosčiusia situacija? O galbūt ir paskatinsime savęs dar ieškančius paauglius pasirinkti kitokį kelią, kurio šie paskui gailėsis? Ir iš tiesų į visuomenės paraštes nustumsime tuos, kuriems nuoširdžiai reikia mūsų palaikymo ir paskatinimo.

A. Širinskienė prognozuoja, kad daugumos šis projektas vis tiek nesurinks

Grįžtant prie Partnerystės įstatymo temos, A. Širinskienė pranešė, kad po ilgų diskusijų buvo nuspręsta šio įstatymo projekto iš pavasario sesijos darbų programos neišbraukti.

„Už tai, kad partnerystė bus nesibaigiančių diskusijų objektu karo akivaizdoje, reikėtų padėkoti ir penkiems Skvernelio frakcijos nariams, subalsavusiems kartu su liberalais“, – savo feisbuko paskyroje rašė parlamentarė.

A. Širinskienę toks sprendimas papiktino esą ne be reikalo: kol bus sprendžiami klausimai dėl vienalytės santuokos teisinio reglamentavimo, nebus skiriamas dėmesys kitoms opioms problemoms Lietuvoje spręsti.

Tačiau Lietuvos regionų frakcijos narė tikina, kad nors partnerystės klausimas ir nebuvo išbrauktas, rezultatai yra geri, mat parlamente nėra 71 balso, reikalingo Partnerystės įstatymo priėmimui.