Psichologė E. Zakaraitė-Kijevič laužo mitus apie konsteliacijas

Nuo konsteliacijų metodo numestas paslapties šydas

Psichologė, praktikuojanti psichoterapeutė, septynių kūrinių autorė, lektorė ir mentorė Eglė Zakaraitė-Kijevič laidoje (NE)Standartai atskleidė sisteminių konsteliacijų metodo subtilybes ir jų sąsajas su žmogaus pasąmone. Šis pokalbis atveria duris į paslaptingą psichologijos pasaulį, kuriame slypi atsakymai į mūsų elgesio ir jausmų šaknis.

Konsteliacijos – tai sisteminis metodas, leidžiantis žmogaus vidinius vaizdinius ar problemas perkelti į fizinę erdvę, taip padedant jas pamatyti ir pajusti „čia ir dabar“. Eglė Zakaraitė-Kijevič paaiškina, kad šio proceso metu naudojamos figūrėlės, popieriaus lapai ar net gyvi žmonės, kurie tampa situacijos „atstovais“.

Stebina tai, kad šie atstovai, net nepažindami asmens, apie kurį kalbama, gali perimti jų emocijas, kalbėjimo manieras ar net balso tembrą. „Tai nėra mistika,“ – pabrėžia Eglė. „Mes visi esame susiję nematomais ryšiais – šeimos, draugų ar visuomenės sistemoje. Konsteliacijose sąmoningai sustipriname šį pojūtį, leisdamiesi vadovautis kūnu ir pasąmone.“

Pasąmonės galia ir kolektyviniai ryšiai

Eglė pabrėžia, kad konsteliacijos remiasi žmogaus pasąmonės ir kolektyvinės pasąmonės principais, apie kuriuos kalbėjo psichologijos klasikas Carlas Gustavas Jungas. „Mes esame sistemos dalis,“ – sako ji. „Kaip mokykla, valstybė ar draugų būrys, visi esame susiję. Tik konsteliacijose šį ryšį padidiname dešimteriopai, leisdamiesi pajusti, ką mums sako kūnas.“

Šis metodas esą leidžia iškelti į paviršių nesąmoningus vaizdinius, mintis ar emocijas, kurios dažnai lieka paslėptos. Pasak Eglės, tai nėra logiškas analizavimas – tai buvimas „čia ir dabar“, leidžiant pasąmonei kalbėti be proto kontrolės, panašiai kaip teatre ar filme, kai įsijaučiame į veikėjo emocijas.

Transgeneracinės traumos: paveldėtos emocinės naštos

Viena įdomiausių temų – transgeneracinės traumos, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Eglė pateikia pavyzdį: jei giminėje kartojasi nesėkmingi santykiai, tai gali būti ne tik išmoktas elgesys, bet ir paveldėta trauma.

„Mergaitė, girdėdama, kad „mūsų giminėje moterims nesiseka“, nesąmoningai programuojama kartoti šį modelį,“ – aiškina ji.

Epigenetikos mokslas patvirtina, kad traumos gali būti užkoduotos net ląstelių lygmenyje, tačiau žmogus turi galią jas „išjungti“. Tai procesas, reikalaujantis sąmoningumo ir atsakomybės. „Traumos paveldimos, bet jas galima paleisti per suvokimą, priėmimą ir darbą su savimi,“ – teigia Eglė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad konsteliacijos unikalios tuo, kad jos leidžia kūrybiškai dirbti su pasąmone. „Mūsų pasąmonė mėgsta kūrybiškumą, kaip sapnuose, kurie dažnai būna nelogiški, bet intuityviai suprantami,“ – sako Eglė.

Šis metodas esą padeda ne tik suprasti problemas, bet ir pajusti sprendimus, kurie kyla iš kūno reakcijų. Pavyzdžiui, konsteliacijos metu žmogus gali suvokti, kodėl jaučiasi nepatogiai tam tikroje situacijoje, net jei protas to paaiškinti negali. Tai tarsi tiltas tarp sąmonės ir pasąmonės, leidžiantis atrasti gilesnes tiesas.