Psichosomatologė: Hipotonija psichosomatikoje dažniausiai siejama su energijos trūkumu

Hipotonija – būsena, kai žmogaus gyvybinis srautas, tarsi „leidžiasi žemyn“

Hipotonija (žemas kraujospūdis) psichosomatikoje dažniausiai siejama su energijos trūkumu, gyvybinės motyvacijos nuslopinimu ir pasąmoningu noru „pabėgti“ nuo spaudimo ar atsakomybės.

Tai būsena, kai žmogaus kraujotaka, o kartu ir jo gyvybinis srautas, tarsi „leidžiasi žemyn“ – nepakankamai aprūpindama organizmą, ypač smegenis, deguonimi ir tonusu.

Biologiškai hipotonija reiškia, kad kraujospūdis yra žemesnis nei norma (dažnai < 90/60 mmHg). Dažniausiai pasireiškia nuovargiu, galvos svaigimu, silpnumu, šaltomis galūnėmis, energijos trūkumu. Gali būti susijusi su konstituciniu tipažu, nervų sistemos jautrumu ar endokrininiais pokyčiais.

Ką psichosomatikos požiūriu hipotonija atspindi?

Psichosomatikos požiūriu hipotonija dažnai atspindi:

– gyvenimo motyvacijos trūkumą, kai žmogus nebejaučia prasmės ar tikslo;

– pasąmoninį norą sustoti, pabėgti, pasislėpti, ypač nuo spaudimo, reikalavimų ar konfliktų;

– per didelį jautrumą, kai nervų sistema per daug reaguoja į aplinką ir pasirenka „sumažinti aktyvumą“;

– nuslopintą vidinį impulsą veikti, kai užgniaužiami troškimai, norai, laisvė;

– vaikystėje patirtas kontrolės, kritikos ar gėdos emocijas, kurios ilgainiui susilpnino asmens valią ir norą būti „pirmame plane“.

„Gydantys“ klausimai

„Kur mano gyvenime trūksta ugnies, noro, impulso?“

„Nuo ko pavargau taip, kad viduje „nuleidau rankas“?“

„Ar leidžiu sau jausti džiaugsmą ir norus be kaltės?“

„Ką darau ne savo tempu? Gal gyvenimas bėga per greitai?“

„Kurioje gyvenimo srityje jaučiuosi bejėgis/–ė?“

Galimos emocinės ir kūno praktikos

– dinaminės meditacijos, kvėpavimo pratimai energijai pažadinti;

– dienos ritualai, įžeminimas – pasivaikščiojimas basomis, ryto saulė, kontrastinis dušas;

– ugnies elemento stiprinimas (tiek vizualizacijoje, tiek per spalvas, maistą, judesį);

– saviraiškos ir džiaugsmo atstatymas – kasdien skirti laiko veiklai, kuri atneša gyvybę (piešimas, dainavimas, šokis, kūryba).

Afirmacijos

„Aš grąžinu sau gyvenimo džiaugsmą ir energiją.“

„Mano kūnas bunda su meile ir švelnumu.“

„Aš esu pakankamai stipri (–us), kad gyvenčiau pagal savo ritmą.“

„Mano širdis drąsiai pumpuoja gyvenimo jėgą.“