Psichosomatologė: Mama – pirmasis veidrodis, kuriame mergaitė pamato savo vertę

Pirmasis balsas, kuris sako: „Tu esi saugi, tu esi verta meilės.“

Ir net jei šis balsas tylėjo, šaltai kritikavo ar skaudino – jis liko įrašytas pačioje mūsų ląstelių atmintyje.

Kai santykiai su mama skaudūs, nutrūkę ar perpinti tylia įtampa, mergaitė, vėliau paauglė, panelė ir moteris, viduje dažnai:

• neleidžia sau sužydėti;
• jaučiasi netinkama, per jautri ar nepakankama;
• trokšta meilės, bet bijo artumo;
• bijo tapti mama arba perima mamos skausmą kaip savo likimą.

Tačiau kai moteris harmonizuoja santykius su savo mama (tiek gyva, tiek jau iškeliavusia), įvyksta giluminė transformacija:

1. Keičiasi jos santykis su pačia savimi.

Nebereikia būti „gera mergaite“ ar nuolat save nugalėti.

Ji pradeda gyventi ne iš pareigos, o iš vidinės laisvės.

2. Atsiveria jos moteriškumas.

„Kai leidžiu sau matyti Mamą kaip moterį – su jos likimu, jos žaizdomis ir jos meilės būdu – aš imu gerbti ir savo moteriškąją prigimtį.“

3. Sustiprėja kūryba ir gausa.

Mama – tai gyvenimo upės vartai. Kai santykis su ja gyja, ima tekėti ir gyvenimo energija: pinigai, projektai, nauji ryšiai, vaisingumas.

4. Keičiasi santykiai su vaikais.

„Kai paleidžiu savo vidinę kovą su mama, aš nebeperduodu jos toliau.“ Prasideda sveikas, gyvas ryšys su dukromis ir sūnumis.

5. Išsivalo kūnas.

Sutrikimai moters organizme (ypač krūtys, gimda, skydliaukė, svoris, menstruacijos) dažnai saugo neišgyventas emocijas su mama. Kai jos paleidžiamos – kūnas atsigauna.

6. Rimsta vidinis balsas.

Tyla viduje, kurioje anksčiau skambėjo kaltė, gėda ar nuoskaudos, tampa palaikymo erdve. Atsiranda vidinė mama: švelni, saugi, išmintinga.

7. Keičiasi giminės moterų linija.

Kai viena moteris sustabdo skausmo grandinę, ji išlaisvina ir savo dukrą, ir savo mamą. Kartais net tyliai, be žodžių – tik per savo vidinį virsmą.

Atleisti mamai – nereiškia pateisinti

Mylėti – nereiškia būti arti.

Tai reiškia - leisti sau gyventi be šios žaizdos išraiškų savo gyvenime.

Tai reiškia - sugrąžinti Mamai jos likimą ir pasilikti tai, kas buvo duota: gyvybę.

O gyvybė – tai jau dovana...

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.