Psichoterapeutas iš JAV M. Gasparo – potraukis tai pačiai lyčiai gali būti kontroliuojamas

Gėjais gimstama ar tampama?

Lietuvos šeimų sąjūdis savaitgalį pabendravo su licencijuotu psichoterapeutu ir licencijuotu šeimų psichologu iš JAV – Maiklu Gasparo (Michael Gasparro), kuris konsultuoja ir seksualinių sutrikimų turinčius asmenis.

Jis nurodė, kad dirba tiek su nepageidaujamus potraukius tai pačiai lyčiai turinčiais vyrais, tiek su kitais sutrikimais. Kalbėdamas apie vyrus, kurie jaučia potraukį kitiems vyrams, jis pabrėžė, jog mokslas vis dar negali atsakyti į klausimą – ar jie tokie gimsta, ar tokiais tampa.

Amerikos psichologų asociacija, pasak jo, aiškiai nurodė, kad šiuo klausimu nėra sutarta, tačiau dauguma žmonių mano, kad tai yra kompleksinė kombinacija, susidaranti dėl prigimties ir aplinkos poveikio, kas vėliau išvirsta į tam tikrus seksualinius troškimus ar polinkius, kuriems vėliau suteikiamas „LGBT“ pavadinimas arba, kitaip sakant, orientacija į tą pačią lytį.

Jo nuomone, potraukis tai pačiai lyčiai išsivysto dėl vaikystės ir dvasinių patirčių, iš santykių su Dievu ir kaip santykiai šeimoje lemia savęs kaip vyro ar moters suvokimą. Ir visa tai veikia toliau, kadangi suaugus poveikis ateina iš išorės – per draugus, filmus, internetą ir kitus veiksnius.

Taip pat jis pabrėžė, kad vaikai, kurie vaikystėje pareiškė apie savo potraukį tai pačiai lyčiai, dažniau susiduria su seksualine prievarta. Visgi, pasak psichoterapiauto, didžiausią įtaką vaiko seksualiniam vystymuisi turi tėvų įtaka, patirtis su bendraamžiais, pornografinė patirtis ir suvokimas, kad bet kurio žmogaus vystymesi glūdi paslaptis, kurios negalime suvokti, bet vis tiek galime padėti vaikams sveikai seksualiai vystytis.

Jis akcentavo, kad potraukio tai pačiai lyčiai problemai gali turėti įtakos ir kiti, šiandien nežinomi ar negalimi tinkamai įvertinti veiksniai. Biologija neapsprendžia seksualinius suaugusio asmens jausmus. Gerokai didesnę įtaką daro aplinka. Ir netgi tai, kad apie 30 proc. asmenų jaučia potraukį tai pačiai lyčiai, kad tai taptų seksualiniu potraukiu, turi suveikti daugybė kitų veiksnių, kurie šiai dienai vis dar nėra ištirti.

Amerikietiškos psichologijos ir terapijos patirtys homoseksualumo ir translytiškumo srityje

Požiūris į homoseksualizmo vystymąsi JAV, pasak M. Gasparo, yra labai sudėtingas ir jo analizei reikėtų skirti nemažai laiko. Visgi jis nurodė, kad JAV psichologų bendruomenė homoseksualizmo sutrikimams nusprendė nepriskirti dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jie sutiko, kad egzistuoja egodistorinis homoseksualumas, kas reiškia, kad jie turi tokius jausmus, tačiau jie nenori taip gyventi. Vėliau požiūris radikaliai pasikeitė ir jau 2015 metais JAV pripažino gėjų santuokas bei priėmė daugybę kitų, su seksualinėmis mažumomis susijusių, įstatymų.

Kita vertus, pasak psichoterapeuto, didžiausią įtaką žmogui daro tas, jeigu šeima sugeba jam parodyti, kad jis yra mylėtinas ir gerbtinas toks, koks jis yra. Jeigu vaikas to vaikystėje nesužino, vėliau jo gyvenimas tampa pilnas disfunkcijų. Kai kurie tyrėjai tai vadina „saugiu prisirišimu“, tai yra pradinis judėjimo į tolesnį gyvenimą taškas – ar jie yra gerbtini ir mylėtini.

„Kritikai teigia, kad mes žalojame žmones, tačiau mes akcentuojame, kad visi yra mylimi – šeimos, Dievo ir kitų žmonių, - pabrėžė specialistas. - Taip pat bandome pažvelgti į jų traumas, kas verčia analizuoti obsesinį kompulsinį sutrikimą ar galimas vaikystės seksualines traumas. Padėdami žmonėms atkreipti dėmesį į santykių dinamiką su savimi, Dievu ir aplinkiniams, mes padedam jiems suvokti, kad potraukis tai pačiai lyčiai mažėja arba gali būti kontroliuojamas."

Taip pat nemažai žmonių, specialisto teigimu, turi potraukį pornografijai, kurį psichoterapijos praktikos irgi padeda sumažinti, akcentuojant emocinę sveikatą ir gerovę. Tai priimantys žmonės tampa laimingesni ir sveikesni. Be to, vertindamas situaciją per asmeninę darbo su klientais patirtį , jis dar kartą akcentavo, kad homosesulumą lemia ne biologija, o patirtys šeimoje ir įgytos bendraujant su aplinka. Ir jeigu kažkas nuspręs siekti pokyčių, juos reikia palaikyti, kadangi pabandę jie tikrai pasijaus geriau, net jeigu rezultatas ir nebus šimtaporcentis.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems asmenims pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai darbe, mokykloje, namuose ar santykiuose. [1]

Asmuo turintis obsesinį kompulsinį sutrikimą:

Negali kontroliuoti savo minčių ir elgesio, net kai pats supranta, kad tai neturi jokios prasmės ar logikos.

Praleidžia bent valandą per dieną mąstydamas apie įkyrias mintis ir elgesį.

Nejaučia malonumo, kai elgiasi kompulsyviai, tačiau jaučia trumpalaikį palengvėjimą dėl nerimo, kurį sukelia įkyrios mintys.

Patiria didelių problemų kasdieniniame gyvenime dėl kylančių minčių ir elgesio, kurį tos mintys sukelia.