Punios šilas kertamas be gailesčio, bet aplinkos ministrui tai – nė motais

Aplinkosaugininkai piktinasi tuščiais valdžios pažadais

Pastaruoju metu tampa aišku, jog dar 2020-aisiais politinių partijų, formuojančių naują Vyriausybę skambėję pažadai išsaugoti Punios šilo sengirę buvo gana neapgalvoti, o šiandien juos įgyvendinti - vengiama. Aplinkosaugininkų ir gamtos mylėtojų nežavi paaiškėjusi dabartinio aplinkos ministro Simono Gentvilo pozicijai, kaip turėtų atrodyti Punios šilo rezervatas.

Ministro vizijoje rezervate bus „išpjautos“ beveik 300 ha ploto „skylės“, kuriose draustinio statusu bus saugomi genetiniai medynai. Būtent šiuo būdu medynuose sėkliniai kankorėžiai surenkami išpjaunant šimtametes pušis (pernai išpjovus 0,2 ha pušų surinkta 75 kg kankorėžių). Punios šilo genetiniams medynams kirviai galandami ir šiemet, artimiausiu metu ketinama pradėti vykdyti kirtimus [1].

„Suprantame jog genetinę medžių įvairovę išsaugoti yra svarbu. Ir tai įmanoma užtikrinti Punios šilui turint vientisą rezervato statusą – tą teigia Europos šalių ekspertai, tarptautinių organizacijų rekomendacijos. Todėl išanalizavę situaciją, kreipiamės į aplinkos ministrą S. Gentvilą teikdami siūlymus ir prašydami parodyti politinę valią Punios šile steigiant pavyzdinę griežtai saugomą teritoriją, kurioje būtų rastas kokybiškas balansas tarp būtinų gamtosaugos priemonių ir atvirumo visuomenės lankymui. Deja, panašu jog ministras nėra linkęs iš esmės įsigilinti į argumentus ir pateikti politinį vertinimą. Vietoj to, artimiausiu metu planuojami medžių kirtimai“, – Baltijos aplinkos forumo portale cituojamas Žymantas Morkvėnas, visuomeninės organizacijos Baltijos aplinkos forumas vadovas, Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius.

Gausūs medžių kirtimai yra nusikaltimas gamtai

Aplinkosaugininkai atvirai stebisi valdžios neaktyvumu ir nejautrumu gamtai. „Kirsti Punios šilo medžius planuoja pavasarį – paukščių perėjimo metu. Sunku protu suvokti, kaip galima planuoti tokį barbarišką veiksmą saugomoje teritorijoje, kuriai pažadėtas ir gamtinio rezervato statusas“, – Baltijos aplinkos forumo išplatintame pranešime spaudai teigia Gintaras Varnas, teatro režisierius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas, Punios šilo išsaugojimo judėjimo iniciatorius.

Šilo išsaugojimo iniciatoriai stebisi, jog dabar medynuose tvarkomasi kaip ūkiniame miške: medžiai pjaunami kankorėžių surinkimui, periodiškai atliekami plynieji kirtimai nesudarant galimybės medžiams pasiekti gamtinės brandos, nesudaroma galimybių savaiminiam miško atsikūrimui. Nevyriausybininkai, jau daugiau nei metus kovojantys už šios gamtinės teritorijos išsaugojimą, prieštarauja tokiam sprendimui.

Baltijos aplinkos forumo vadovas Ž. Morkvėnas pasigenda aktyvesnio siekio padėti gamtai.

Dabar taikomos priemonės genetiniuose medynuose yra visiškai nesuderinamos su gamtosauga bei čia sutinkamų saugomų buveinių poreikiais. Punios šilą reikia saugoti visą, o ne skylėtą. Vientisoje gamtosauginėje ir teisinėje sistemoje, kuri būtina norint efektyviai organizuoti gamtosaugą, – sako forumo vadovas.

Punios šilo buveinės priskiriamos Europos bendrijos svarbai

Dar 2019-ais Vyriausybei buvo pateikta susirūpinusių aplinkosaugininkų peticija, kurią pasirašė beveik 15 tūkst. žmonių [2]. Gamtos mylėtojai jau ne vienerius metus ragina atkreipti dėmesį į šio gamtinio paveldo apsaugą ir ūkinių veiklų sustabdymą.

Nuo 1960 metų Punios šilas turi draustinio statusą, ribojantį ūkinę veiklą. Šiuo metu jis yra Nemuno kilpų regioninio parko dalis. Nedidelė šilo dalis – 456,94 ha – yra gamtinis rezervatas. Kita dalis – 2249,39 ha – yra botaninis-zoologinis draustinis [3].

Deja, draustinio statusas nėra pakankamas seno miško apsaugai, nes leidžia įvairaus pobūdžio kirtimus. Kaip skelbiama „puniossilas.lt", 2014–2019 metais Punios šile iškirsta beveik 40,7 tūkst. kubinių metrų medienos. Daugiausia – beveik 15,4 tūkst. kubinių metrų – medienos iškirsta 2017 metais. Šie kirtimai skurdina mišką, trikdo jo ekologinį balansą, užkerta kelią sengirės rūšių plitimui ar atsikūrimui.

Punios šilo internetiniame portale pažymima, kad čia vykdoma ir intensyvi medžioklė, kuri taip pat trikdo natūralų ekologinį rūšių balansą ir natūralius gamtos procesus. Esamas rezervatas užima nedidelę teritoriją ir yra per mažas norint išlaikyti pilnavertę sengirę. Norint išlaikyti Punios šilą kaip sengirę ir išsaugoti esančią biologinę įvairovę būtina keisti šilo apsaugos statusą.