Pusė atsiimtų II pakopos pensijų lėšų vis dar guli sąskaitose: jas mažina infliacija

Dalis gyventojų atsiėmė pensijų lėšas, bet jų nepanaudojo ilgalaikiams tikslams

Daliai gyventojų atsiėmus sukauptas II pensijų pakopos lėšas, beveik pusė šių pinigų nebuvo nei išleisti, nei investuoti, nei panaudoti ilgalaikiams tikslams. „Luminor“ banko duomenimis, gegužės mėnesį gyventojų sąskaitose vis dar buvo likę apie 47 proc. atsiimtų pensijų lėšų.

Papildomai apie 12 proc. visų atsiimtų pinigų buvo išgryninti. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė pažymi, kad dalis žmonių pasinaudojo galimybe atsiimti lėšas, tačiau tikėtina, jog nebuvo apsisprendę, ką su jomis daryti toliau.

„Todėl dabar pinigai guli einamojoje sąskaitoje ir praranda perkamąją galią – nuvertėja dėl paskutiniu metu augančios infliacijos. Finansų planavimo požiūriu tai vienas neefektyviausių sprendimų“, – sako L. Načajienė.

Neinvestuoti pinigai gali reikšti prarastą beveik 1 tūkst. eurų galimybę per metus

L. Načajienė primena, kad II pakopos fondų ilgalaikė istorinė grąža siekia apie 7–9 proc. per metus. Pasak jos, net keli mėnesiai, kai pinigai nėra investuojami, gali reikšti prarastą galimybę.

Ekspertė pateikia pavyzdį: jei vidutinę 6 tūkst. eurų sumą atsiėmęs žmogus ją toliau investuotų su 8 proc. metine grąža, vien per pirmuosius metus investicijos paaugtų apie 500 eurų. Įvertinus ir papildomas valstybės skatinamąsias įmokas, kurios per metus siekia 400 eurų, bendrai per metus vidutinis II pakopos lėšas atsiėmęs gyventojas praranda beveik 1 tūkst. eurų.

L. Načajienė pabrėžia, kad investicijų rezultatai nėra garantuoti, o rinkos gali svyruoti. Vis dėlto, jos teigimu, šis pavyzdys parodo, kad neįdarbinti pinigai taip pat turi kainą.

Didžiausia rizika atsiranda tada, kai atsiimtos lėšos neturi plano

Pasak „Luminor investicijų valdymas“ vadovės, problema yra ne vien tai, kad gyventojai atsiėmė pensijų lėšas. Didesnė rizika atsiranda tada, kai pinigai išimami iš pensijų sistemos ir toliau nėra aišku, kaip jie bus naudojami.

„Jeigu pinigus išsiimame iš pensijų sistemos ir jų neinvestuojame, prarandame sudėtinių palūkanų efektą. Tai reiškia, kad ateityje mažėja ne tik pati sukaupta suma, bet ir grąža, kurią ši suma galėjo uždirbti per ateinančius metus ar dešimtmečius“, – pabrėžia L. Načajienė.

Ekspertė pataria prieš priimant sprendimą atsiimti lėšas atsakyti į klausimą, kur šie pinigai dirbs toliau. Jeigu aiškaus atsakymo nėra, jos teigimu, geriau neskubėti.

Reformos „langas“ atviras iki 2027 metų pabaigos

L. Načajienė primena, kad reformos „langas“ atviras iki 2027 m. pabaigos, todėl sprendimo nereikėtų priimti impulsyviai. Pasak jos, abejojantys gyventojai pirmiausia gali sustabdyti II pakopos įmokas, pasipraktikuoti investuoti savarankiškai ir tik vėliau nuspręsti, ar lėšų atsiėmimas jiems tikrai yra tinkamiausias kelias.

Jeigu žmogus jau atsiėmė lėšas arba yra tvirtai nusprendęs tai padaryti, ekspertė rekomenduoja išlaikyti investavimo logiką. Vienas paprasčiausių būdų – nukreipti pinigus į III pakopos pensijų fondus ar kitus ilgalaikius investavimo instrumentus.

„Svarbiausia, kad pinigai ir toliau turėtų tikslą – jei jie buvo skirti pensijai, logiška juos toliau investuoti savo senatvei. III pakopa leidžia kaupti lanksčiau, pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, o kartu išlaikyti ir ilgalaikio investavimo kryptį“, – aiškina L. Načajienė.

Indėlis ar sąskaita gali būti tik laikinas sprendimas

Pasak L. Načajienės, indėlis arba pinigų laikymas sąskaitoje gali būti laikinas sprendimas, jei žmogui svarbiausia saugumas arba jis dar nėra apsisprendęs dėl tolimesnių veiksmų. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu toks pasirinkimas dažniausiai neprilygsta investavimui.

Ekspertė pažymi, kad pensijų lėšų esmė yra ilgalaikis kaupimas. Jeigu šie pinigai tampa kasdienio vartojimo lėšomis arba ilgą laiką lieka neįdarbinti, mažėja jų galimybė ateityje prisidėti prie stabilesnių pajamų senatvėje.

L. Načajienė primena, kad II pakopa buvo sukurta kaip ilgalaikė sistema, papildanti „Sodros“ pensiją. Jos teigimu, norint senatvėje išlaikyti panašią gyvenimo kokybę, pensija turėtų siekti apie 70–80 proc. buvusių pajamų.

Papildomas kaupimas gali padėti sumažinti priklausomybę nuo valstybinės pensijos

Prognozuojama, kad valstybinė pensija ateityje sudarys apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Papildomas kaupimas II pakopoje gali šį rodiklį padidinti iki maždaug 50–60 proc., o likusią dalį gali padėti užtikrinti kaupimas III pakopoje.

„Pensijai kaupiame tam, kad senatvėje turėtume stabilesnes pajamas ir mažiau priklausytume vien nuo valstybės mokamos pensijos. Todėl sprendimą likti kaupti ar atsiimti lėšas reikėtų vertinti ne pagal tai, kiek pinigų gausime šiandien, o pagal tai, kiek pajamų neteksime ateityje“, – sako L. Načajienė.

Pasak ekspertės, pasitraukus iš kaupimo atsisakoma dalies būsimo finansinio saugumo, kurį galėjo sukurti toliau investuojamos lėšos, valstybės paskata ir ilgas kaupimo laikotarpis. Ji pabrėžia, kad kaupiant pensijų fonduose išlieka investavimo rizika, todėl prieš priimant sprendimus būtina susipažinti su pensijų fondų taisyklėmis, atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.

Daugiau informacijos

Šarūnas Kubilius
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovas
Tel. +370 623 48086
El. p. sarunas.kubilius@luminorgroup.com