Pusė milijono lietuvių pasitraukė iš pensijų kaupimo: vidutiniškai atgavo 5,6 tūkst. eurų

Daug žmonių pasitraukė iš kaupimo, bet didesnė dalis sistemoje liko

Per pirmuosius tris mėnesius po II pensijų pakopos reformos iš kaupimo pasitraukė apie pusė milijono gyventojų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, iki 2026 metų kovo 31 dienos jiems turi būti išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų. Tuo pat metu sistemoje toliau liko 875 tūkst. dalyvių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) pranešime nurodoma, kad dauguma kaupusiųjų nusprendė likti sistemoje ir toliau kaupti pensijai.

Didžiausias pasitraukimo aktyvumas fiksuotas sausį. Tuo metu prašymus nutraukti kaupimą pateikė apie 21 proc. dalyvių, tai yra daugiau kaip 300 tūkst. žmonių. Vėliau šis tempas sumažėjo – per vasarį ir kovą tokių prašymų pateikta apie 14,6 proc., arba daugiau nei 200 tūkst. kaupusiųjų.

Per pirmąjį ketvirtį dar daugiau kaip 2 proc. dalyvių pasitraukė dėl kritinių ligų arba dėl to, kad iki pensinio amžiaus jiems buvo likę mažiau nei penkeri metai ir sukaupta suma buvo nedidelė. [1]

Pasitraukusiems gyventojams išmokama 2,9 mlrd. eurų, o didelę dalį sudaro investicijų grąža

Pagal LIPFA pateiktus duomenis, iš viso pasitraukiantiems gyventojams bus išmokėta apie 2,9 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 1,4 mlrd. eurų sudaro pačių gyventojų įmokos, o dar apie 1,5 mlrd. eurų – investicijų grąža.

Vidutiniškai vienas pasitraukęs dalyvis atgauna apie 5,6 tūkst. eurų. Iš jų apie 2,7 tūkst. eurų sudaro jo paties įmokos, o apie 2,9 tūkst. eurų – fondų uždirbta grąža.

Dalis lėšų bus pervesta ir „Sodrai“. Skaičiuojama, kad į ją pateks apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir turės įtakos būsimai senatvės pensijai.

Gyventojai taip pat naudojosi galimybe atsiimti dalį lėšų nenutraukdami kaupimo. Per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių atsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto, o bendra suma siekė 55 mln. eurų. Dar apie 24,7 tūkst. žmonių, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai ir kurie nebuvo sukaupę pusės privalomos anuiteto sumos, pasiėmė visą sukauptą turtą – iš viso apie 124 mln. eurų.

Pensijų fondų asociacija pabrėžia ilgalaikio kaupimo naudą ir sistemos stabilumą

LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad dabartiniai skaičiai rodo sistemos stabilumą, nes didžioji dalis dalyvių kaupimo nenutraukė. Jo teigimu, likusieji sistemoje išlaiko ilgalaikio investavimo naudą.

„Buvo manančių, kad, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, II pakopos pensijų sistema taps mažiau efektyvi. Visgi matome priešingą situaciją – atsiradus pasirinkimo laisvei sumažėjo įtampa, sustiprėjo pasitikėjimas sistema, atsirado daugiau lankstumo ir galimybių. Dalyviai jaučiasi saugesni, labiau užtikrinti, geriau supranta investavimo naudą“, – sakė V. Rūkas.

Pasak jo, dalis gyventojų, kurie buvo pateikę prašymus nutraukti kaupimą, vėliau persigalvoja ir sugrįžta į sistemą. Asociacijos duomenimis, dalis tokių dalyvių į kaupimą jau sugrįžo balandžio mėnesį.

Nepaisant pasitraukimų, bendras pensijų fonduose sukauptas turtas išlieka reikšmingas ir siekia apie 6,2 mlrd. eurų. LIPFA taip pat nurodo, kad nuo 2019 metų pensijų fondų investicinė grąža viršija 88 proc., o per visą kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų yra uždirbę apie 4 mlrd. eurų.

Asociacija pateikia ir ilgalaikio kaupimo pavyzdį: jei žmogus pradeda kaupti jaunas ir nuosekliai tai daro visą laikotarpį iki pensijos, sukaupta suma gali išaugti iki kelių dešimčių ar net daugiau nei šimto tūkstančių eurų. Tokie skaičiavimai remiasi ilgalaikio kaupimo ir investicijų grąžos prielaidomis.