PVM už šildymą kompensuos du sezonus

Bandymas išvengti milžiniško kracho ir masinio skurdo kainuos virš 100 mln.

Nepavydėtina padėtis elektros ir dujų rinkoje valdančiuosius įspeitė į kampą ir paragino priimti sprendimus, kurie turėtų padėti išvengti milžiniško kracho ir masinio skurdo. Penktadienį Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytas Pridėtinės vertės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma du šildymo sezonus kompensuoti PVM tarifą centralizuotai teikiamai šilumai. Seimo nariai siūlomoms įstatymo pataisoms vieningai pritarė.

Valdančiuosius pagaliau griebtis darbo paskatino besitęsiantis energetinių žaliavų kainų augimas bei didžiulė finansinė našta, griūvanti ant ir taip pažeidžiamų gyventojų pečių. Už šildymą ir karštą vandenį tenkančių kaštų našta gyventojams bus palengvinta du artėjančius šildymo sezonus – 2022–2023 metų ir 2023–2024 m. [1]

„Pagal dabartines tendencijas, kuro kainos, kurios yra naudojamos centralizuotai teikiamam šildymui, išlieka aukštos ir kai kurios iš jų paaugo nuo praėjusio šildymo sezono − tiek dujų, tiek biokuro“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė [1].

Teiktu projektu siūloma PVM sumažinti nuo dabar galiojančių lengvatinių 9 proc. iki 0 proc. naują tvarką pradedant taikyti nuo 2022 m. spalio 1 d. Iki 2023 m. balandžio 30 d. ir nuo 2023 m. spalio 1 d. Iki 2024 m. balandžio 30 d.

Anot G. Skaistės, jei kainos išsilaikys pagal prognozes, šios lengvatos valstybės biudžetą jau pirmąjį šildymo sezoną palengvintų 54 mln. eurų, o antrąjį – apie 57 mln. eurų.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus vieningai balsavo 116 Seimo narių. Seimas taip pat pritarė šio klausimo svarstymui skubos tvarka, todėl prie jo planuojama sugrįžti rugsėjo 22 d.

Dėl kompensacijos užtektų kreiptis kartą per šildymo sezoną

Rugsėjo pradžioje valdantieji paskelbė ir priemones, kuriomis siekiama palengvinti gyventojų dalią artėjant šildymo sezonui. Tarp siūlymų nugulė ir PVM lengvatos pratęsimas centralizuotam šildymui (kaip žinia, praėjusį šildymo sezoną buvo taikytas lengvatinis 0 proc. PVM tarifas). Taip pat siūloma mechanizmą papildyti taip, kad kompensacija būtų skiriama šešiems mėnesiams, t. y. vienam šildymo sezonui, todėl neprireiktų kaskart kreiptis dėl kompensacijų – pakaktų vos vieno karto vienam šildymo sezonui [2].

Siūloma, kad gyventojai artėjančiu šildymo sezonu galėtų pradėti rūpintis anksčiau – t. y. dėl kompensacijos galėtų kreiptis likus bent mėnesiui iki šildymo sezono pradžios.

O štai 9 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas nepriklausomai nuo šildymo būdo, tačiau vertinamas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai gyvenamąją vietą deklaruoja vienas asmuo – 50 kv. m., o kai gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui deklaruojamas 38 kv. m., antram – 12 kv. m., trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo privalo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Dėl kylančių dujų kaštų, siūloma griebtis ir pigesnių alternatyvų – vietoje dujų deginant mazutą. Kol kas tą daryti planuoja tik Vilniaus miesto savivaldybė, nors, kaip teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, prie sostinės galėtų prisijungti ir Šiauliai, Klaipėda bei Panevėžys, nors kol kas šie miestai, panašu, to daryti neketina [2].

Kompensacijos turėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų

Kalbėdamas apie artėjantį šildymo sezoną, vasaros pabaigoje prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius teigė, kad PVM kompensacijos už centrinį šildymą turėtų būti prioritetinis klausimas vos rugsėjį sugrįžus į politinį ciklą [3].

Anot jo, PVM kompensacija buvo taikoma praėjusiam šildymo sezonui, tačiau naujam ji pratęsta nebuvo.

„Tai turbūt turėtų būti vienas iš pirmųjų klausimų, kaip bus su PVM kompensacija už centrinį šildymą naujam šildymo sezonui, turint omenyje, kad dujų ir elektros kainos smarkiai augo ir šiuo metu jų infliacija yra labai aukšta“, – teigė V. Augustinavičius [3].

Pavasarį Seimas pritarė atgaline data centralizuotam šildymui įvesti 0 proc. PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos [4]. Tačiau tai nepalengvino gaunančių mažiausias pajamas dalios, mat pagalba buvo orientuota į naudojančius centralizuotą šildymą ir saulės elektrines.